Paskelbti išsamūs duomenys apie 2012 ir 2013 m. absolventų karjerą Lietuvoje: specialybės, algos, tendencijos (grafinė medžiaga)

Įsidarbinimas

Absolventų įsidarbinimas viršija 70 proc. vidutinį Lietuvos užimtumo lygį. Iškart baigę studijas susiranda darbus daugiau nei 75 proc. absolventų. Įsidarbina 88 proc. magistrų, 81 proc. universitetų bakalaurų ir 82 proc. baigusiųjų kolegijas.

Atlyginimas

Studijų metu dirbančių universitetų ir kolegijų studentų įsidarbinimo ir atlyginimų dydis panašus, tačiau baigus studijas atlyginimų skirtumas pradeda augti, universitetų absolventai uždirba daugiau. Praėjus metams po studijų baigimo gaunamas vidutinis atlyginimas yra tarp 1500 ir 2000 Lt (434 – 579 Eur). Palyginimui – 2013 m. vidutinis Lietuvos gyventojų atlyginimas buvo 2232 Lt.

Nors didžiausi atlyginimų vidurkiai pastebimi tarp Vilniuje studijas pabaigusių absolventų – po 12 mėn. vidutinis jų uždarbis siekia 2042 Lt/591 Eur, didžiausius atlyginimus, viršijančius 2500 Lt/724 Eur, gauna Kauno aukštųjų mokyklų absolventai, dirbantys Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse. Baigę aukštesnės pakopos studijas uždirba daugiau. Pavyzdžiui, matematikos ir kompiuterių mokslų bakalaurai vidutiniškai uždirba 555 eurus, o magistrai – 742 eurus.

Atskiros specialybės

Geriausiai sekasi matematikos ir kompiuterijos mokslų absolventams: jie įsidarbina greičiau ir uždirba daugiau nei Lietuvos vidurkis. Puikiai darbo rinkoje įsitvirtina įgijusieji vaistininko ir odontologo kvalifikaciją magistrai. Teisės studijas baigę bakalaurai įsidarbina prasčiau ir uždirba mažiau nei Lietuvos vidurkis, tačiau teisės magistrų įsidarbinimas ir atlyginimo dydis viršija Lietuvos vidurkį.

Darbus taip pat greitai pavyksta rasti inžinerijos, technologijos, verslo ir vadybos, komunikacijos, medicinos ir sveikatos, socialinių studijų absolventams. Praėjus metams po studijų baigimo darbus turi daugiau nei 80 proc. šių studijų absolventų.

Sektoriai

Įsidarbinusieji privačiajame sektoriuje gauna didesnius atlygius nei dirbantys viešajame sektoriuje. Individuali veikla būdinga studijų kryptims, ruošiančioms menininkus, teisininkus, vertėjus bei žemės ūkio atstovus.

Pirminės analizės pagrindu MOSTA vykdys tolesnę nuolatinę absolventų karjeros stebėseną. Periodiškai atliekama analizė leis matyti išsamų vaizdą ir bus visiems prieinama. Nuolatinė karjeros stebėsena padės kokybiškesnei komunikacijai tarp visų suinteresuotųjų šalių – moksleivių, studentų, aukštųjų mokyklų, darbdavių ir sprendimų priėmėjų.

Duomenis iš skirtingų šaltinių jungiantis žemėlapis leis aukštosioms mokykloms geriau jausti darbo rinkos poreikius, tobulinti studijų programas. Bus efektyviau planuojama švietimo politika ir investicijos. Darbdaviai gaus informaciją apie esamus specialistus, moksleiviai ir studentai – apie darbo rinkos poreikius.

Žemiau - grafinė medžiaga iš specialistų kvalifikacijos žemėlapio pirminės analizės: