Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas |
Socialiniai, biomedicinos ir technologijų mokslai vėl puikavosi stojančiųjų pageidavimų sąrašų pirmosiose pozicijose, o apie tai, kokios specialybės nepritraukė pakankamai stojančiųjų, kalbama nenoriai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ir tokį nenorą kalbėti apie „mirtininkių“ studijų programų sąrašą galima suprasti – universitetai iš kailio neriasi norėdami pritraukti kuo daugiau su studijų krepšeliais pasiruošusių ateiti studentų, džiaugiamasi ir tais, kurie už studijas norėtų mokėti patys. Tik čia jau viską lemia pasiūlos ir paklausos dėsniai, o kai siūlančių daugiau nei pageidaujančių, kam nors tenka nusivilti. Svajonėse – odontologijos ir biomedicinos studijos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas teigė, kad šių metų abiturientų studijų programų pasirinkimo tendencijos mažai skiriasi nuo praėjusių metų. „Penktus metus mažėja socialinių mokslų studijų programų populiarumas. Anksčiau šias studijas kaip pirmą pageidavimą įrašydavo beveik 60 proc. stojančiųjų, o šiemet šis rodiklis nepasiekė net 40 proc. Sulėtėjo biomedicinos studijų populiarumo augimas. Pasirinkimų studijuoti biomediciną ar odontologiją daugėja, bet labai nedaug. Norintiems patekti į valstybės finansuojamą vietą reikėjo turėjo ne mažiau nei 9,08 balo“, – sakė jis. Šiemet pastebimas šiek tiek didesnis stojančiųjų dėmesys humanitariniams mokslams. Truputį ūgtelėjo technologinių mokslų populiarumas, tam tikros didėjimo tendencijos pastebimos ir fizinių mokslų srityje, bet specialistai tai linkę aiškinti informatikos specialybės populiarumu. Šiais metais šiek tiek mažiau buvo panorusių studijuoti menus. P.Žiliuko teigimu, itin aktyviai stojančiųjų pasirinkimus ir norus koreguoja valstybės finansuojamų vietų skaičius. „Kalbant apie mokamas studijas, daug lemia kaina ir dažniau dairomasi pigesnių studijų programų. Apskritai mokančių už studijas savo lėšomis šiemet sumažėjo“, – teigė jis. Laisvų vietų lieka tik kolegijose Paklaustas, ar esama atvejų, kai kurioje nors iš studijų programų liko valstybės finansuojamų vietų, pašnekovas sakė: „Pirmajame stojimo etape pagal kvietimus studijuoti buvo išdalintos beveik visos studijų vietos. Antrasis etapas rodo, kad tokių vietų liko, nes stojantieji neatvyko pasirašyti sutarčių. Tiesa, tai aktualu tik kolegijų sektoriuje, nes universitetuose visos vietos užimtos. Universitetuose išlieka didelė konkurencija ir valstybės finansuojamų vietų nelieka.“ P.Žiliukas teigė, kad net ir universitetuose ne visi įstojusieji atvyksta pasirašyti studijų sutarčių. Naikinamos programos – nemaloni tema mokykloms Paklaustas, ar jau aišku, kiek ir kokių programų turės būti panaikinta vien dėl to, kad nesulaukė stojančiųjų dėmesio, P.Žiliukas sakė: „Šiemet tokių programų yra, šiuo metu sudaromas jų sąrašas ir jis bus pateiktas Švietimo ir mokslo ministerijai. P.Žiliukas patikino, kad aukštosios mokyklos į šio sąrašo viešinimą žiūri labai jautriai ir komentarų apie minėtas aukštąsias mokyklas ir programas rekomendavo kreiptis į ministerijos specialistus. Pašnekovas atskleidė, kad į sąrašą pateko apie pusšimtį įvairių studijų programų. „Priežastys, kodėl studijų programos atsirado šiame sąraše, labai įvairios, nes vienur ta pati programa surenka studentų, o kitoje aukštojoje mokykloje ji būna nesėkminga. Yra tokių atvejų, kad unikalios, niekur kitur nesikartojančios nei turiniu, nei pavadinimu programos nesulaukia stojančiųjų dėmesio.“ Pasak P.Žiliuko, būsimiems studentams patrauklūs ne visi pramonės sektoriai, kai kurios lengvosios pramonės studijų sričių programos irgi nesulaukė dėmesio. Tokia tendencija susijusi ir su regioniškumu, mokyklų mažumu ir potencialu: „Mokyklos, kurios turi solidų mokslinį potencialą, nukenčia mažiau, bet pasitaiko labai įvairių situacijų.“ Lietuvai branduolinės energetikos specialistų nereikia? Pašnekovas pateikė pavyzdį apie branduolinės energetikos studijas Kauno technologijos universitete. „Ši programa yra viena iš tų, kurios nesurinko reikiamo skaičiaus studentų, ir tai jau yra valstybės politikos klausimas. Nėra aiškumo, ar tokie specialistai reikalingi, todėl nėra ir traukos. Ši programa, kaip nesurinkusi pakankamo studentų skaičiaus, šiemet nebus pradedama vykdyti. Čia jau nebe potencialo, o pasitikėjimo savo ateitimi klausimas.“ Poveikį stojančiųjų pasirinkimui turi ir tam tikros nusistovėjusios nuomonės apie tam tikras specialybes ir perspektyvas atlyginimo ir karjeros prasme. „Antrus metus pastebime informatikos specialybės populiarumo augimą, ir tai turi praktinį paaiškinimą. Kitos specialybės, matyt, neturi.“ Auditorijose studentų mažėja Švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, kalbėdama apie šių metų stojimo tendencijas, sakė: „Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius pastaraisiais metais mažėja – 2012 m. bendrajame priėmime dalyvavo 38,3 tūkst. stojančiųjų, o šiemet jų buvo 33,2 tūkst. Atitinkamai keičiasi ir priėmimo skaičiai – 2012 m. per bendrąjį priėmimą įstojo beveik 30 tūkst. pirmakursių, šiemet jų bus apie 27 tūkst.“ Anot jos, populiariausios aukštosios mokyklos ir specialybės keletą pastarųjų metų išlieka tos pačios – tai medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete, odontologija. Stojantieji taip pat dažnai pirmu prioritetu renkasi teisės ir ekonomikos studijas Vilniaus universitete. Stojantieji renkasi studijas atsakingiau, jau mažiau orientuojasi į socialinius mokslus, kurių specialistų darbo rinkoje netrūksta, – per pastarąjį penkmetį besirenkančių socialinius mokslus procentas nuo 50 proc. krypsta link 40 proc. Viceministė pripažino, kad programų, nesurenkančių pakankamo studentų skaičiaus, būtino vykdyti studijas, problema išryškėja kasmet. „Aukštosios mokyklos stojantiesiems teikia didžiulę studijų programų įvairovę. Deja, bet tokia įvairovė dažniausiai turi neigiamą poveikį tiek stojantiesiems, tiek pačioms mokykloms. Studentai programą renkasi pagal jos pavadinimą, o aukštosios mokyklos nebesugeba pritraukti pakankamo studentų skaičiaus į gausybę studijų programų“, – sakė S.Kauzonienė. Kas atsidūrė „mirtininkų“ sąraše? Šiemet net vienuolikoje universitetų vykdomos studijų programos nepritraukė nė vieno stojančiojo.
Panaši situacija ir kolegijose – septyniose kolegijose vykdomos studijų programos nepritraukė nė vieno stojančiojo.
Anot S.Kauzonienės, Švietimo ir mokslo ministerija ketina individualiai kalbėtis su mokyklomis dėl jų vykdomų studijų programų tinklo, taip pat tikisi, kad aukštosios mokyklos ir pačios analizuos situaciją, optimizuos vykdomų programų skaičių ir tokiu atveju programos, nesurenkančios pakankamo studentų skaičiaus, toliau nebus vykdomos. |