Biologijos pratybų užduotis sukėlė tikrą audrą: pamokose „matuojamos" moterų kūno linijos!

„Pirma, ištraukimas iš konteksto ir numetimas socialiniuose tinkluose yra kiek keistokas. Ten nematomas visas vadovėlis ir visas sąsiuvinis. Iš tikrųjų, dedant šią užduotį kėlėme klausimą, kur ji turėtų būti – ar prie lytiškumo, ar prie virškinimo. Ta informacija, kuri čia nagrinėjama, aišku, yra kažkiek susijusi su patrauklumu ir lytiniu potraukiu, tačiau, iš esmės, užduotis nukreipta į valgymo sutrikimų prevenciją“, – aiškino autorius.

Pasak E. Baleišio, užduotį atliekančios mergaitės ir berniukai turėtų gauti skirtingus rezultatus.

„Viskas turėtų būti kreipiama link to, kad vaikinams turėtų būti patraukliausios ne per plonos moteriškės ir ne pačios stambiausios. Yra nukreipiama tarsi į tokį vidurkį, daroma išvada po to iš klausimų, kad vaikinams tokios merginos patinka. Tačiau, kai testą atlikinėja merginos, dauguma jų renkasi liesesnius pavyzdžius“, – skirtumus pastebėjo jis.

Temą tęsia

Savo ruožtu vadovėlyje, pasak pratybų autoriaus, prieš 3-4 mėnesius užduotį atlikę paaugliai aiškinosi valgymo sutrikimų priežastis, lygino skirtingo laikotarpio modelių nuotraukas, kalbėjo apie lieso kūno kulto propagavimą, tad šia užduotimi norima šią temą jiems ir priminti.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad čia nėra moteriškių su antsvoriu ar nutukusių, yra tik keisti liemens duomenys ir truputį pastambintos šlaunys bei rankos. Čia nėra nutukusių žmonių, čia visi žmonės, visos moterys yra normalios. Tikrai nėra jokių tikslų kažką diskriminuoti ar panašiai“, – tikino E. Baleišis.

Paklaustas, ar nemano, kad įsižeisti pagrindo yra liesoms merginoms, pratybų autorius aiškino, kad maždaug 9 klasėje besimokantiems ir būdingi anoreksijos atvejai.

„Dažniausiai tos merginos, kurios yra labai liesos, yra toje rizikos grupėje. Mes praktiškai pirmą kartą vadovėliuose bandėme atkreipti dėmesį tinkamu laiku į tuos dalykus<...>“, – sakė jis.

Kaltinimų diskriminacija nesureikšmina

Pasak pašnekovo, 6-7 proc. tokio amžiaus paauglių yra linkę į valgymo sutrikimus, o iš jų 96 proc. – merginos. Būtent todėl užduotyje ir nupieštos merginos, o ne vaikinai.

„Diskriminacijų visada galima tokiuose dalykuose įžvelgti. Tarkime, vadovėlyje yra rašoma apie nutukusius žmones, nutukimą kaip problemą, tačiau klasėse visuomet yra 1 ar keli antsvorio turintys vaikai. Tai, jeigu mes rašome vadovėlyje, kad tai yra problema, o mes visi su tuo sutinkame, nes ir ugdymo programose tai apibrėžta taip, tai galima įžvelgti kaip diskriminaciją tų vaikų atžvilgiu, kurie yra nutukę. Tačiau mes per ugdymo procesą turime pastūmėti kažkaip susitvarkyti su savo kūnu, suprasti jį, žinoti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“, – įsitikinęs E. Baleišis.

Pasak jo, mokiniai labai mėgsta testus, kurie leidžia išsitirti save, tačiau palikti testą be komentarų yra labai blogai, nes vaikams tai nieko nereiškia.

„Tad tie keli nukreipiantys klausimai yra parašyti su tikslu išpešti, kokią vaikinams ir merginoms gyvenimo strategiją pasirinkti, kad jie nebūtų kenkėjai sau patiems“, – sakė pašnekovas.

Užduotis esą skatina vertinti save adekvačiai

Jis aiškino, kad merginos neretai nustoja valgyti dėl to, kad nori patikti sau ir vaikinams, tad ši užduotis tarsi turėtų padėti suprasti, kas iš tiesų patinka vaikinams ir, kad nereikia savęs žaloti.

„Daugiau valgyti ir mažiau sportuoti, vadovėlyje apie tai rašoma“, – paklaustas, ką tuomet daryti liesoms merginoms, atkirto E. Baleišis.

Pasak jo, ši užduotis skatina adekvatų savęs vertinimą ir supratimą, kad kiti tave taip pat vertina adekvačiai.

„Lytiškumo temos visada užkliūva, jos, iš tikrųjų, kone visada yra labai užaštrinamos. Bet ką pastebėjus yra pučiamas burbulas ir ypač dabar, kai tokie populiarūs socialiniai tinklai. Tačiau tai lemia tą, kad autoriai daug nutyli. Yra mūsų šalyje tokių vadovėlių, kur visiškai nerašoma apie lytinius santykius, kaip atsiranda vaikai aiškinama tuo, kad spermatozoidas išėjo pasivaikščioti ir sutiko kiaušinėlį, kurį apvaisino“, – pasakojo jis pabrėždamas, kad pats stengiasi užduotis priartinti prie paauglių supratimo lygio.

E. Baleišis taip pat pabrėžė, kad nėra ko šioje situacijoje apeliuoti ir į Švietimo ir mokslo ministeriją, nes, jei vadovėlius jie ir kontroliuoja, tai užduočių sąsiuvinius vertina tik vartotojai.

„Jeigu mokytojui tinka, jis įsigyja šį sąsiuvinį, jei netinka, gali įsigyti kitą. Be to, ši užduotis yra neprivaloma, jos mokinys neprivalo atlikti. Jeigu pedagogas mato, kad kažkas kliūva, jie tiesiog šio puslapio nepildo“, – sureikšminti to neragino jis.