Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas |
Valstybiniams ir mokykliniams brandos egzaminams besiruošiantys abiturientai jau rikiuojasi finišo tiesiojoje – iki mokyklos baigimo liko paskutiniai mėnesiai, per kuriuos reikia suspėti pasikartoti žinias ar užpildyti jų spragas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Deja, ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams šis laikotarpis kainuoja daug nerimo. Net 43% gimnazistų tėvų teigia, jog vaikams atsirado žinių spragų, 34% pastebi suprastėjusius mokymosi rezultatus – tai atskleidė 2021 m. vasario mėnesį leidyklos „Šviesa“ užsakymu atliktas nuotolinio mokymosi tyrimas. Palyginimui – pernai pavasarį po pirmojo nuotolinio mokymosi suprastėjusius rezultatus buvo įvardinę tik 22% tėvų. Švietimo ekspertai ir mokinių atstovai papasakojo plačiau, pagal ką dažniausiai mokiniai renkasi būsimus egzaminus ir su kokiais iššūkiais susiduria šiemet, būdami jau antra karta, kuri mokyklos baigimo išbandymui ruošiasi nuotoliniu būdu. „Egzaminai – tai galimybė parodyti ne tik dalyko žinias ir gebėjimus jas taikyti, bet taip pat ir kitus įgūdžius: susikaupti, susikoncentruoti, nepasimesti ir nuosekliai savarankiškai atlikti užduotis. Pirmajam dalykui nuolat skiriamas didžiausias dėmesys, o antrajam dažnai pritrūksta priemonių, laiko ar stabdo neužtikrintumo baimė. Ir žinių, ir gebėjimų yra mokomasi, ir ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas, prieš ir po pamokų, taip pat neformaliame ugdyme ir namuose. Tam praverčia dienotvarkė ir net įprasti darbai šeimoje“, – apie tai, kas testuojama egzaminų metu kalba leidyklos „Šviesa“ švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas. Pasirinkimas siauresnis nei atrodoEkspertas atskleidė, kad rinkdamiesi egzaminus būsimieji abiturientai neturi itin didelio pasirinkimo. Jį nulemia noras patekti į valstybės finansuojamas vietas ir pasirinktos specialybės. „Vieni egzaminai yra privalomi, kiti nors ir yra pasirenkami, bet iš tiesų yra tarytum privalomi, o dar kiti yra iš tikrųjų pasirenkami. Mokiniams pasirinkimas nėra didelis. Juk matematikos egzaminas privalomas norit gauti valstybės finansuojamą vietą Lietuvos universitetuose, anglų kalbos egzaminas privalomas stojant į Lietuvos ar užsienio universitetą (kur reikalaujama parodyti kalbos mokėjimo lygį). Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis ar mokyklinis egzaminai irgi yra privalomi atestatui išlaikyti. Todėl Lietuvoje susidarė toks trijų egzaminų rinkinys, kuris garsiai neįvardinamas kaip privalomas, bet tokiu tapo. Juos mokiniai renkasi nepriklausomai nuo to, ar jiems patinka, ar sekasi, ar sugeba, bet vis tiek privalo laikyti“, – atkreipia dėmesį dr. S. Šabanovas. Pasak pedagogo, pasirenkamųjų egzaminų nelieka tiek daug. Jų pasirinkimai parodo, kokias mokslo sritis nori studijuoti būsimieji studentai, o jie renkasi pagal darbo rinkos poreikius, rekomendacijas ar savo polinkius. „Jeigu renkiesi kelią, susijusį su humanitariniais ir socialiniais mokslais – tuomet mokaisi istoriją, geografiją ar antrą užsienio kalbą, jeigu medicininius, sveikatos, žemės ūkio mokslus – tuomet biologiją, chemiją, technologiniams mokslams – fiziką, informacines technologijas, gamtos mokslų krypčiai reikalinga biologija, chemija, fizika, geografija, o studijuojant menus tenka laikyti muzikologiją, technologijas, dailę. Vis tik privalomieji egzaminai dažnai šias pasirinkimo galimybes apriboja ir priverčia kažko atsisakyti“, – teigia dr. S. Šabanovas. Populiariausias – anglų kalbos egzaminasKaip rodo BNS ir Nacionalinės švietimo agentūros dar žiemą paskelbti duomenys, pats populiariausias egzaminas išlieka anglų kalbos, nors šį pavasarį anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikys 552 abiturientais mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 17 tūkst. 207 kandidatai – 29 daugiau nei praėjusiais mokslo metais, mokyklinį – 9352. Nepaisant pernai metų nesėkmės, matematikos valstybinį brandos egzaminą ketina laikyti 254 abiturientų daugiau nei praėjusiais mokslo metais – iš viso 16 tūkst. 857 kandidatai. Istorijos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 8554 kandidatai – 388 mažiau nei praėjusiais mokslo metais. Biologijos valstybinį brandos egzaminą pasirinko 6496 kandidatai – 344 daugiau nei praėjusiais mokslo metais. Geografijos valstybinį brandos egzaminą norėtų laikyti 3476 abiturientai, fizikos – 2589, informacinių technologijų – 2582, chemijos – 1374. „Matydami egzaminų pasirinkimą pastebime, kad mūsų nauja karta tampa globali. Jie renkasi studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir kitų šalių universitetuose, planuoja dirbti užsienyje, tarptautinėse kompanijose, tarptautinėse rinkose. Mokiniai ir studentai dažnai moka jau ne dvi kalbas, bet tris ar net keturias. Tai – Lietuvos išskirtinumas, kurį turime skatinti ir išlaikyti. Be to, anglų kalbos egzaminui keliami užsienio kalbos reikalavimai, o lietuvių kalbos ir literatūros – kaip gimtosios kalbos. Daugeliui, užaugusių anglų kalbos prisotintoje skaitmeninėje erdvėje, natūraliai pavyksta ją išmokti ir egzaminas gal net atrodo lengvesnis nei gimtosios kalbos“, – pastebi dr. S. Šabanovas. Pasak Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Saros Aškinytės, šiuo metu jau studijuojančios Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, toks šiųmetinių egzaminų pasirinkimas ir populiarumas nestebina. Ji mano, kad tikrai nemaža dalis abiturientų svarsto galimybę studijuoti užsienyje. „Anglų kalbos egzaminas reikalingas ir daugumoje studijų pasirinkimų, tad tokias tendencijas galima vertinti kaip natūralias. Pokyčius istorijos egzamino pasirinkimuose taip pat galima vertinti natūraliai, nes kiekvienais metais skiriasi abiturientų prioritetai: ar tai būtų socialiniai mokslai, ar gamtamoksliai“, – teigia S. Aškinytė. Siekiamos specialybės motyvuoja mokytisKalbėdama apie tai, pagal ką abiturientai rinkosi, kokius egzaminus laikys, moksleivių parlamento pirmininkė pabrėžė specialybės svarbą. Tai motyvuoja mokytis papildomai. „Dažniausiai abiturientai renkasi egzaminus pagal tai, kur siekia įstoti, taip pat tuos dalykus, kurie geriausiai sekasi. Privalomi egzaminai, reikalingi specialybei, ne visada būna įdomūs arba ne visada puikiai sekasi, bet siekdami įstoti į norimą sritį abiturientai linkę užtaisyti spragas ir pasistengti“, – teigia S. Aškinytė. Jai antrina ir dr. S. Šabanovas, primindamas, kad net ir pasirinktoje specialybėje bus visokių dalykų – ir mėgstamų, ir nelabai. Svarbiausia – mokėti visai tai suderinti. „Renkantis būsimą specialybę turime turėti susidomėjimą ja, nes be įkvėpimo nieko nebus. Pasirinkę vien pagal įsivaizduojamą atlyginimą ar prestižą, tačiau nemėgstamą specialybę, žmonės būna nusiminę ir dažniausia perstoja ar nepabaigia studijų. Būna ir kitaip, kai būsimi studentai galvoja apie patrauklią specialybę, bet įstoję nusivilia, nes pamato ją kitomis akimis ir kitais aspektais. Todėl svarbu suderinti įdomumą, polinkį, galimybes ir rekomendacijas“, – pataria dr. S. Šabanovas. Jau spėjo adaptuotis prie karantinoS. Aškinytės teigimu, karantino metu iššūkių mokantis kyla tikrai daug: moksleiviai pastebi, kad mokytis sunkiau, atsiranda sunkumų bandant koncentruoti dėmesį, išlaikyti motyvaciją, vargina akių skausmai. Taip pat sudėtinga mokytis savarankiškai, kai itin reikia mokytojo pagalbos. Negana to, gamtos moksluose nevyksta praktiniai tyrimai ir bandymai, padedantys įsisavinti mokymosi medžiagą. Kita vertus, pasak jos, mokyklų bendruomenės sparčiai adaptuojasi ir moksleiviai pastebi, kad mokymosi procesas gerėja. Mokymosi būdų pokyčius užfiksavo ir šiemet „Šviesos“ užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas, pagal kurį apie 53% tėvų vertina, jog jų vaikai daugiau naudoja skaitmeninio mokymosi priemonių, lyginant su 2020 m. pavasario karantino laikotarpiu. Net 80% tėvų sutinka, jog nuotolinio mokymosi metu susiformavę skaitmeniniai įgūdžiai vaikams bus naudingi ir mokantis toliau. Šį pokytį užfiksavo ir švietimo ekspertas dr. S. Šabanovas. „Pastebime, kad mokiniai, mokytojai ir tėvai jau geriau prisitaikė prie nuotolinio ar mišraus mokymo(si) būdo. Atsirado didesnis priemonių panaudojimo spektras. Buvo suformuoti aiškūs susitarimai. Pagerėjo skaitmeninis raštingumas. Kai yra noras mokytis, tam sudaromos išties plačios galimybės. Vis tik ypač svarbus tapo mokėjimas mokytis ir savarankiškumas. Namuose niekas negali sukontroliuoti, kaip tu praleidi kiekvieną minutę pamokų laiku. Šių metų egzaminai ypač parodys rezultatus, kiek buvo dirbta ne tik paskutinius metus, bet per visą mokyklos laiką ir kiek abiturientas gebėjo savarankiškai tobulėti bei matyti pasaulį kaip įvairių procesų, modelių ir sąsajų junginį. Nuotolinis ugdymas daugelį privertė stipriai paauginti savo savarankiškumą“, – teigia dr. S. Šabanovas. |