Suomijos pavyzdžio įkvėptas KTU ragina Lietuvos moksleivius geriau pažinti dirbtinį intelektą - nuotoliniai kursai, tarptautiniai pažymėjimai ir galimybės išlošti robotų

Iki birželio vidurio truksiančio konkurso „AI Hero“ dalyviams Kauno technologijos universitetas (KTU) atveria galimybę dalyvauti nemokamuose nuotoliniuose kursuose apie DI. Specialioje svetainėje lietuvių kalba pateikiamus kursus sukūrė specialistai iš Suomijos, o Lietuvoje įdiegė KTU komanda. Sėkmingai baigsiantiems kursus moksleiviams suteikiami Helsinkio universiteto, IT įmonės „Reaktor“  ir KTU pasirašyti pažymėjimai.

Prizai – robotai

„AI Hero“ organizatoriai skelbia, kad geri dalykai tuo dar nesibaigia: konkurso dalyviai kartu su naujomis žiniomis apie DI ir gautais tarptautiniais sertifikatais kartu įgyja teisę varžytis dėl KTU Informatikos fakulteto ir įmonės „Indeform“ įsteigtų prizų – programuojamų robotų. Organizatoriai nori atkreipti dėmesį, kad kuo daugiau esamų mokinių baigs kursus, tuo daugiau šansų robotų laimėti ir pačiai mokyklai ar neformalaus ugdymo organizacijai.

KTU inicijuotame konkurse „AI Hero“ rekomenduojama dalyvauti 9-12 klasių moksleiviams, tačiau konkurso taisyklės nedraudžia dalyvauti ir jaunesniems.

Pasak KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docento Valento Gružausko, koordinuojančio tarptautinės iniciatyvos „Elements of AI“ įgyvendinimą universitete ir konkurso eigą, šia akcija siekiama atkreipti jaunesnio amžiaus auditorijos dėmesį.

Anot jo, šiuo metu pasaulyje dirbtinio intelekto sprendimai sparčiai vystosi, jie apima vis daugiau ir įvairesnių mūsų gyvenimo sričių, todėl jaunimui būtina įvairiapusiškai pažinti dirbtinio intelekto galimybes ir jų poveikį.

Mokytis galima paprasčiau ir įdomiau

V. Gružausko teigimu, būtent jaunoji karta lems ir užtikrins, kaip dirbtinio intelekto sprendimai vystysis po nepilno dešimtmečio ar daugiau. Nors šiandien dabartiniai moksleiviai dar mokosi ir siekia gauti brandos atestatus, tačiau jau ne tokioje tolimoje ateityje jų laukia profesiniai ir karjeros pasirinkimai.

Didžiųjų verslo duomenų analitikos ir kitų programų studentams dėstantis V. Gružauskas iš patirties įžvelgia du dalykus, kurie stabdo gilesnį DI pažinimo procesą, ir mano, kad panašumų yra ir tarp moksleivių.  Jis pastebi, kad jaunoji karta dažnai turi dvi stereotipines nuostatas, susijusias su DI.  Viena jų –  įsivaizdavimas, esą dirbtinis intelektas yra sudėtingas ir savarankiškas objektas. „Manyčiau, kad pirmiausia reikia suprasti, kad dirbtinis intelektas nėra robotas ar savarankiškai mąstantis objektas, kaip dažnai mums pateikia mokslinė fantastika“.

KTU docento manymu, didelė dalis jaunimo būtent dėl tokio sudėtingo vaizdinio būkštauja, esą vargiai gebės patys perprasti ir prisidėti prie dirbtinio intelekto sprendimų plėtros. Kita dažna problema – iš senesnių laikų susiformavusi matematikos baimė. „Spėju, kad tai nutinka dėl pagrindinės tradicinio švietimo problemos – abstraktaus mokymo, neakcentuojant realaus taikymo galimybių, dėl ko dalis besimokančiųjų nesugeba įsisavinti žinių“.

Jo nuomone, tradiciniame švietime vyrauja atskiros disciplinos, neapjungiant jų į bendrą visumą. Mokyklose vis dar būna atskiros matematikos, fizikos ir panašių dalykų pamokos. „Tačiau jau dabar didėja įvairių būrelių, netradicinių pamokų pasiūla, jose sprendžiamos problemos, integruojančios įvairias sritis. Būtent šis tarpdisciplininis mokymo stilius yra skatinimas Europos komisijos – mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos integracija (STEM).

DI – ne vien robotika

V. Gružauskas sako, kad būtent dėl šios priežasties svarbu mokymosi medžiagą gauti taip, kaip priimtina šiuolaikinei kartai, kuri mėgsta sužaidybintus sprendimus, jau įpranta prie probleminio mokymo subtilybių. Be to, jis pabrėžia, kad Suomijoje sukurti ir Lietuvoje pritaikyti kursai pasižymi nespecializuotu turiniu.

„Daugeliui gali pasirodyti, kad dirbtinis intelektas susijęs tik su robotika, tačiau taip nėra. Dirbtinis intelektas ir yra būtent tas laukas, kuriame integruojamos įvairios mokslo sritys, priklausomai nuo jo taikymo. Būtent dėl šio tarpdiscipliniškumo aspektų svarbu turėti įvairių žinių“, – svarsto mokslininkas.

Jo manymu, kursuose gauta informacija leis moksleiviams tinkamiau suprasti dirbtinio intelekto taikymo galimybes ir pasirinkti tinkamą darbo kryptį pagal savo pomėgius ir galimybes: „Svarbu, pabrėžti, kad prisidėti prie dirbtinio intelekto vystymo gali prisidėti ne tik būsimieji matematikai ir programuotojai, bet kitų sričių specialistai“.

KTU plėtoja ir daugiau iniciatyvų, susijusių su dirbtinio intelekto plėtra Lietuvoje ir už jos ribų. Jau nuo praėjusių metų Universitete startavo Dirbtinio intelekto bakalauro studijų programa, kuria siekiama parengti aukštos kvalifikacijos informatikos specialistus, gebančius kurti intelektines programines sistemas, taikant mašininio mokymo, vaizdų atpažinimo bei duomenų apdorojimo ir analizės algoritmus.

Taip pat skatinant DI tematikos fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, kurių rezultatų pagrindu būtų kuriami inovatyvūs produktai, turintys realų praktinį pritaikymą bei komercinį potencialą, KTU įkurtas ir veiklą pradėjo Dirbtinio intelekto centras.

Išsamesnė informacija ir registracija į konkursą „AI Hero“ ČIA.