Vilniuje vykusi pasaulinė fizikos olimpiada buvo sėkminga - lietuviai pelnė medalius: kaip pavyko pasiruošti, kai „mokykloje pateikiamos tokios žinios, kurios vėliau mažai kur panaudojamos“?

„Lietuvai šis renginys buvo ne tik iššūkis, bet ir didelis įvertinimas, kad galime organizuoti tokio dydžio renginius. Pasauliui parodėme, kad gebame kokybiškai organizuoti renginius sudėtingomis sąlygomis, kuomet iki paskutinės minutės planuotas gyvas renginys persikelia į nuotolinę erdvę. Tai buvo proga labiau paskatinti mūsų mokinius domėtis fizika, kitais gamtos mokslais bei studijuoti juos ateityje.

Didžiausias iššūkis organizatoriams buvo suburti dalyvius ne tik akademinėms, bet ir laisvalaikio veikloms, bendravimui tarpusavyje. Tą pavyko padaryti su puikia savanorių komanda, kurie bendravo su mokiniais tiesiogiai, kvietė dalyvauti įvairiose laisvalaikio veiklose, sudarė galimybes laisvu metu leisti laiką kartu.

Daug iš įvairių šalių sklindančių atsiliepimų, palinkėjimų bei matomas mokinių bendravimas tarpusavyje – didžiausia padėka ir ženklas, kad net ir nuotoliniu būdu tarptautinė fizikos olimpiada subūrė geriausius pasaulio fizikos mokinius į vieną didelę bendruomenę“, – apie renginio užkulisius pasakojo viena iš jo organizatorių Justina Čiplė.

Olimpiadoje geriausiai pasirodė Pietų Korėjos mokinys Kim Kyungmin, surinkęs daugiausiai balų visose užduotyse. Aukso medalius laimėjo Rusijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos mokiniai. Lietuviai mokiniai Emilis Strazdas (mokytojai Stasė Traigienė) ir dešimtokas Tomas Babelis (mokytojai Remigijus Jakutis, Stasė Traigienė) iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Monika Šadauskaitė iš KTU gimnazijos (mokytojas Alvydas Jotautis), Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinys Justas Kaminskas (mokytoja Genovaitė Meinorienė) pelnė bronzos medalius. Tadui Danilevičiui iš Klaipėdos licėjaus (mokytojai Saulius Žukauskas, Marius Žadvydas) skirtas pagyrimo raštas.

„Tai buvo viena sunkiausių olimpiadų, kurioje teko dalyvauti. Abi užduotys buvo sudėtingos, buvau ne kokios nuotaikos. Parašiau viską, ką žinojau ir bandžiau visa tai pagrįsti. Ši olimpiada skyrėsi nuo kitų, nes užduotys ilgos, mažiau laiko buvo loginiam apmąstymui, užtrunki, kol perskaitai užduotį. Bet kai mažiausiai tikiuosi, tuomet ir pavyksta laimėti“, – įspūdžiais dalinosi M. Šadauskaitė.

KTU gimnazijos mokinė pasakoja visuomet iš mokytojų jutusi moralinį palaikymą, padrąsinimą. Tačiau yra susidūrusi su diskriminacija ir nuostata, kad fizika – ne mergaičių sritis.

„Fizika susidomėjau 8 klasėje. Būdavo nuostabu eiti gatve ir suprasti gamtos dėsnius, pavyzdžiui, kodėl einu, kaip veikia trinties jėgos, matyti aplinką, gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų vyksta, sugebėti tai paaiškinti. Tačiau ne kartą esu girdėjusi pasakymų, kad „tu mergina, kam tau čia ta fizika“, – pasakojo M. Šadauskaitė.  Ji šiemet baigė mokyklą ir pasirinko fizikos ir matematikos studijas Prancūzijoje.

Lietuvių komandai pasiruožti olimpiadai padėjo dr. Mažena Mackoit - Sinkevičienė ir dr. Vytautas Jakštas, Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkai. Pasak V. Jakšto, tarptautinėje olimpiadoje svarbu susikoncentruoti ir gerai paskirstyti laiką. 2 eksperimentinėms ir 3 teorinėms užduotims atlikti buvo skiriama po 5 valandas. Lietuviai ir kai kurios kitos komandos tikėjosi užduočių apie lazerius, nes Lietuva garsėja šioje srityje, tačiau jų nebuvo.

„Olimpiadai su mokiniais daugiausiai ruošėmės nuotoliniu būdu, prieš pat ją, gyvai, susitikę Vilniuje sprendėme eksperimentines užduotis iš senų olimpiadų, mokiniai praktikavosi ir VU fizikos laboratorijoje. Žinoma, stresas daro savo, kai esi ribotas laike atlikti užduotis, svarbu neužstrigti matematiniuose skaičiavimuose. To irgi mokomasi ruošiantis olimpiadoms”, – pasakojo V. Jakštas, paminėjęs, kad labiausiai tikėjosi ir ruošėsi temoms iš kvantinės fizikos, lazerių.

Mokiniai iš viso pasaulio olimpiados metu dalyvavo virtualiuose turuose po Lietuvą, klausėsi Nobelio premijos laureato Didier Queloz, lietuvių fizikos mokslininkų paskaitų, rungėsi protų kovose, stebėjo tautinių šokių ir lietuviško maisto ruošimo pamokas. Renginys buvo koordinuojamas iš vieno „taško“ – VU fizikos fakultete įsikūrusios beveik 200 žmonių komandos. Vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti sąžiningą mokinių kovą pasitelkiant stebėtojus, savanorius, kameras, siūlant nuolatinę techninę ir žmogišką pagalbą. Mokiniai dalį olimpiados laiko privalėjo būti be ryšio priemonių. Kiekvienai komandai skirtingose šalyse buvo išsiųstos priemonės eksperimentui atlikti.

Tomas Kvietkauskas, įvairių tarptautinių olimpiadų dalyvis ir šio renginio savanoris, sako, kad kai kurios valstybės į olimpiadas žiūri labai rimtai ir daug joms ruošiasi.

„Kinija, JAV ir kitos šalys turi geresnę infrastruktūrą, rengia daug pasiruošimo olimpiadoms stovyklų. Saudo Arabija šiais metais samdėsi žinomą estų fiziką entuziastą, kad padėtų pasiruožti IPhO2021. Mūsų mokyklose fizika šiuo metu yra, sakyčiau, per lengva ir pateikiamos tokios žinios, kurios vėliau mažai kur panaudojamos. Reikėtų ankstinti tiksliųjų mokslų mokymą, ypač spręsti uždavinius, mąstyti. Pas mus koncentruojamasi į formules ir jų panaudojimą, o štai olimpiadose pamatai, kad svarbu yra suvokimas, išmąstymas, ir tik tada tai virsta į skaičius ar formulę“, - sako T.Kvietkauskas, pats ragavęs ir korepetitoriaus duonos, padėjęs draugams mokytis.

Iš viso olimpiadoje išdalinta 200 aukso, sidabro ir bronzos medalių. Kitąmet tarptautinė fizikos olimpiada bus organizuojama Baltarusijoje.