LSAS: penktadalis abiturientų nebandė stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas

Socialiniai mokslai, kaip ir pernai sudarė beveik pusę visų abiturientų pasirinkimų, nors informacijos apie šių sričių specialistų perteklių rinkoje pateikta daug. Iš stojančiųjų priėmimo metu gauta itin daug nusiskundimų dėl nepatogios ir neaiškios elektroninės priėmimo sistemos, taip pat gauta skundų dėl aukštųjų mokyklų renkamų mokesčių už dokumentų tvarkymą, kurie kai kuriose mokyklose svyravo nuo 50 iki 120 Lt.

Organizuojant priėmimą į aukštąsias mokyklas neišvengta ir grubių klaidų: abiturientams netinkamai suteikta informacija dėl prašymų pateikimo formų, išsiųsti pranešimai su neteisinga informacija apie stojimo rezultatus, daugiau nei 10 val. neveikė elektroninė priėmimo sistema, pastebėtos kitos klaidos.

„Pirminiais duomenimis, iš daugiau kaip 35 tūkst. abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė 7332 stojančiųjų. Priežastis būtų galima tik spėlioti – džiugu, jeigu žmonės nusprendė rinktis profesines studijas, metus padirbėti ir galutinai nuspręsti su kokia specialybe nori sieti tolimesnę savo ateitį, vis tik labiau tikėtina, kad šie žmonės nusprendė rinktis studijas ne Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pastebėjome, jog šiemet padaugėjo ir stojančiųjų, kurie išlaikę egzaminus prastesniais balais nei tikėjosi nusprendė į aukštąsias mokyklas bandyti stoti kitais metais, perlaikius egzaminus“,- stojimo rezultatus komentuoja LSAS prezidentas Arūnas Mark. – „Nors populiariausi abiturientų pasirinkimai nekito - teisė, vadyba, ekonomika, verta atkreipti dėmesį, jog šiemet išaugo norinčių studijuoti mediciną skaičius“.

Bendrojo priėmimo metu stojantiesiems daug klausimų sukėlė ir nepakankamai aiški prašymų studijuoti pateikimo elektroninė forma – toks informacijos trūkumas galėjo įtakoti ir neįprastai didelį nebaigtų pildyti prašymų skaičių (15 proc.), nes dažnas į LSAS besikreipiantis abiturientas teigė jau užpildęs prašymo formą, tačiau aiškinantis jo veiksmus elektroninėje bazėje paaiškėdavo, jog prašymas studijuoti iki galo nebuvo pateiktas. Priėmimo sistema neveikė sklandžiai ir teikiant apeliacijas, bandant sužinoti stojimo rezultatus, daugelis asmenų gavo neteisingą informaciją apie stojimo rezultatus.

LSAS atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors šiemet prašymus studijuoti buvo galima nemokamai pildyti elektronine forma, tačiau kai kurios aukštosios mokyklos rado kitus būdus, kaip iš būsimų studentų papildomai susirinkti lėšų – sužinojus priėmimo rezultatus bei tvarkant įstojimo dokumentus kai kuriose aukštosiose mokyklose būsimi studentai privalėjo susimokėti „registracijos“ mokestį. Toks mokestis universitetuose siekė 120Lt, kolegijose – 50-120 lt., tačiau neaišku, kodėl taip ženkliai skyrėsi dokumentų tvarkymo mokesčiai skirtingose aukštosiose mokyklose.

LSAS pastebi, jog sutartis su aukštąja mokykla įstojusieji turi pasirašyti iki trečiadienio, o jau ketvirtadienį po pietų bus skelbiami antrojo turo priėmimo rezultatai, t.y. per nepilną parą aukštosios mokyklos turės nusiųsti priėmimą organizuojančiai institucijai sąrašus asmenų, kurie pasirašė su jais sutartis, suskaičiuoti laisvas valstybės finansuojamas vietas bei pateikti informaciją apie įstojusius per antrą stojimo etapą.

„Paskelbti stojimo rezultatai skatina pradėti kalbas, jog bendrojo priėmimo sistema turi būti keičiama, siekiant užtikrinti tai, jog kiekvienais metais nesikartotų panašios klaidos, o svarbiausia, kad dėl elektroninių sistemų klaidų nenukentėtų stojantieji. Baiminamės, jog neištaisius kilusių klaidų, antrojo priėmimo etapo metu stojančiųjų tarpe vėl gali kilti sumaištis, kuri turės įtakos abiturientų sprendimams.“ – teigia LSAS prezidentas Arūnas Mark.

LSAS, išanalizavusi priėmimo rezultatus išvadas bei siūlymus pateiks atitinkamoms, priėmimą kuruojančioms, įstaigoms.