Vykstant antrajam stojimų etapui netyla pirmojo etapo nesklandumų atgarsiai

LAMA BPO: antrasis stojimų etapas kol kas vyksta sklandžiai

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, į valstybės finansuojamas vietas universitetuose pakviesta studijuoti 1003, kolegijose – 1837 asmenys. Šiuo etapu į mokamas vietas universitetuose pateko 1876, kolegijose – 1262 jaunuoliai.

„Ir per šį etapą stojantieji į mokamas vietas nepuolė, didesni konkursai čia buvo nebent medicinoje, odontologijoje. Dauguma pretendavo į valstybės finansuojamas vietas“, – sakė LAMA BPO prezidentas prof. Pranas Žiliukas.

Tie, kas neįstojo ir šiuo etapu, dar turi vilčių tapti studentu. LAMA BPO prezidentas prognozuoja, kad ir trečiasis etapas bus pakankamai aktyvus. Numatoma, kad universitetuose dar liks keli šimtai vietų, kolegijose dar yra apie 300 neužpildytų vietų, jų dar padaugės daliai įstojusiųjų nepasirašius sutarčių.

„Pirmajame priėmimo etape studijų sutarčių nepasirašė apie 10 proc. įstojusiųjų į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir apie 20 proc. – kolegijose“, – sakė P. Žiliukas.

Pasak LAMA BPO prezidento, šį kartą internetinė sistema nestreikuoja. Nusiskundimų dėl duomenų skelbimo arba netikslumų skelbiant antrojo etapo duomenis P. Žiliukas teigė kol kas negirdėjęs.

Informacija apie antrojo etapo rezultatus liepos 29 dienos vakare pateikiama LAMA BPO interneto tinklalapyje, bendrajame priėmime dalyvaujančiuose universitetuose ir kolegijose. Sutartis stojantieji turės pasirašyti nuo liepos 30 iki rugpjūčio 4 dienos.

Rugpjūčio 5–8 dienomis vyks papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas, kuriame galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime. Dalyvaujantys papildomame priėmime galės deklaruoti kitus pasirinkimus nei pagrindiniame. Kvietimai studijuoti per papildomą priėmimą bus skelbiami rugpjūčio 9 d.

Pirmajame stojimo į aukštąsias mokyklas etape dalyvavo per 36,5 tūkst. abiturientų. Beveik 18 tūkst. iš jų pateko į valstybės finansuojamas vietas, dar per 15 tūkst. jaunuolių buvo pasiūlyta studijuoti universitetuose ir kolegijose, už studijas jie mokės patys. Daugelis įstojusiųjų jau pasirašė studijų sutartis.

Rūpestis dėl sistemos klaidų

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė sako, kad ministerija aiškinasi visus atvejus, kai abiturientai galėjo būti nepakviesti studijuoti aukštąsias mokyklas dėl sistemos klaidų.

„Mums iš tiesų labai apmaudu, kad įvyko daugiau klaidų, nei mes tikėjomės. Sistema sudėtinga. Mes stengiamės kiekvieną atskirą atvejį, kuris mus pasiekia, nagrinėti ir tirti. Jei dar kam nors yra tai įvykę, prašau skambinti ar kreiptis į ministeriją – specialistams iš karto bus perduotas tas atvejis“, – prieš pirmojo etapo pabaigą kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė.

Po bendrojo priėmimo į menų studijų srities programas paaiškėjus, jog beveik 40 talentingų jaunų žmonių neįstojo į pasirinktas specialybes dėl šiais metais vykusių stojamųjų egzaminų vertinimo tvarkos bei stojamojo balo skaičiavimo, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų atstovybė (LMTA SA) kreipėsi į LR Švietimo ir mokslo ministeriją reikalaudama kuo skubiau imtis atitinkamų veiksmų bei rasti galimybes talentingiems abiturientams studijuoti šioje aukštojoje mokykloje.

„Po to, kai pernai neįstojo gabiausieji talentai, priėmimo sistema buvo tobulinama daugiau kaip pusę metų, tačiau rezultatas išliko toks pat – labiausiai motyvuoti, stojamųjų egzaminų metu gavę maksimalius įvertinimus, LMTA konkursų laureatai, nacionalinių ar tarptautinių konkursų laimėtojai, studijoms rengęsi daugiau kaip 10 metų, dėl neaiškios vertinimo sistemos stojamųjų egzaminų bei gauto LAMA BPO kompiuterinės sistemos bendro įvertinimo neįstojo į pasirinktas galbūt nepopuliarias, bet reikalingas specialybes.” - piktinasi LMTA SA prezidentas Tomas Pūtys.

Pagal stojamųjų egzaminų į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programos organizavimo ir vertinimo tvarkos apraše patvirtintą tvarką, stojamųjų egzaminų vertinimo komisija stojančiuosius į atitinkamą specialybę turėjo sureitinguoti nuo geriausiai iki prasčiausiai pasirodžiusio, kuriems, informacinė sistema skyrė balus nuo 100 iki 5. Gauti įvertinimai priklausė ne nuo stojančiojo gebėjimų, bet nuo stojančiųjų į atitinkamą specialybę skaičiaus (pvz., jei stojo 10 žmonių – penktasis išreitinguotųjų sąraše esantis asmuo gavo 50 balų, jei 100 stojančiųjų – penktasis sąraše gavo 90 balų). Vėliau visi stojantieji buvo sureitinguoti į vieną bendrą eilę, priklausomai nuo gauto balų skaičiaus stojamųjų egzaminų metu bei išlaikytų brandos egzaminų, bei pagal tai, kompiuterio pagalba, išskirstytos valstybės finansuojamos studijų vietos.

„Akivaizdu, jog toks vertinimas diskriminuoja stojančiuosius į skirtingas specialybes, kadangi tai, kiek balų gaus vienas ar kitas stojantysis priklauso nuo to, kiek iš viso yra stojančiųjų į tą pačią programą. Absurdiška, kuomet tarkime stojančiųjų į teatro studijas gautas įvertinimas buvo dauginamas iš koeficiento 0,7, o į muzikos specialybes – iš 0,6. Tokiu būdu buvo sumažintos galimybės valstybės finansavimą studijoms gauti į muzikos specialybes stojantiesiems.“– sako T. Pūtys.

LMTA SA ragina atitinkamas institucijas kuo skubiau prisiimti atsakomybę bei spręsti susidariusią situaciją ne tik tobulinant priėmimo tvarką, tačiau, atsižvelgus į dėl netinkamai orientuotos priėmimo į meno studijas sistemos neįstojusių abiturientų gabumus bei motyvaciją studijuoti nepopuliarias, bet reikalingas specialybes, sudaryti jiems sąlygas studijuoti pasirinktą specialybę bei suteikti valstybės finansuojamą studijų vietą.