ŠMM: dauguma gabiausiųjų liko studijuoti Lietuvoje

Taip pat sumažėjo atotrūkis tarp konkursinių balų universitetuose ir kolegijose.

Pasak švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus, antradienį spaudos konferencijoje pristačiusio šių metų priėmimą į aukštąsias mokyklas, 100 balų brandos egzaminų įvertinimus šiemet gavo 864 abiturientai. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo 771 „šimtukininkas“ – 81 proc.

252 stojantieji gavo papildomus balus už dalykines olimpiadas, 222 iš jų pasirašė studijų sutartis. 125 stojantieji gavo papildomus balus už sportinius pasiekimus kaip Lietuvos sporto rinktinių nariai, 107 pasirašė studijų sutartis.

Tai, anot ministro, liudija, jog didžioji dauguma gabiausių Lietuvos abiturientų pasirinko studijas Lietuvoje.

„Šimtukininkai“ daugiausia rinkosi medicinos, ekonomikos, politikos mokslų, teisės studijas universitetuose, kultūrinės veiklos vadybos, finansų, ergoterapijos, kosmetologijos, finansų studijas kolegijose.

„Neretai antraščių pavidalu skelbiamas nevisai tikslus ir korektiškas apibendrinimas apie jaunus, gabiausius žmones, masiškai išvykstančius į užsienį. (...) Daugiau negu 80 proc. gabiausių abiturientų studijuos Lietuvoje. Jeigu ne aukštojo mokslo reforma, dalis jaunų žmonių, su kuriais buvau susitikęs ir kalbėjausi, būtų rinkęsi studijas užsienyje. Galiu paminėti paprastą pavyzdį – jaunuolis, abiturientas, jau buvo susiradęs universitetą Anglijoje, bet, įstojęs į geriausią privatų vadybos universitetą Lietuvoje ISM ir gavęs krepšelį, jis apsisprendė studijuoti Lietuvoje. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas. Atsakingai sakau: aukštojo mokslo sistema užduoda tokias taisykles, kad jauni žmonės galėtų rinktis geriausias studijų programas Lietuvoje, o ne kur nors kitur“, – kalbėjo ministras.

G. Steponavičius pasidžiaugė, kad mažėja atotrūkis tarp kolegijų ir universitetų: 2010-aisiais universitetuose buvo numatytos 9,7 tūkst. valstybės finansuojamos vietos, kolegijose – 9,2 tūkst. Priimtųjų studijuoti konkursiniai balai universitetuose padidėjo 1–2 balais, kolegijose – 1–7 balais. Konkursiniai balai, ypač valstybės finansuojamose vietose, aukštesni nei pernai, valstybės finansavimą gavo apie pusę pretendavusiųjų.

„Šiais metais pereinamasis balas buvo gerokai aukštesnis ir lygis, bent į valstybės finansuojamas vietas, yra aukštesnis, bet tikrai esu pasiruošęs diskusijai kartu su aukštosiomis mokyklomis kelti ir jų vidinės atsakomybės dėl kokybės dalykus“, – teigė G. Steponavičius.

Kita vertus, šiais metais liko 754 laisvos valstybės finansuojamos vietos – 127 universitetuose ir 627 kolegijose. Stojimo rezultatai išryškino 59 nerentabilias studijų programas. Pernai šis skaičius siekė 51.

Nerentabilių programų yra Vilniaus, Kauno bei regioninėse aukštosiose mokyklose – socialiniuose, humanitariniuose, biomedicinos ir menų studijų srityse. Anot ŠMM, dauguma šių programų neatlaikė vidinės konkurencijos, todėl nėra grėsmės, kad nebeliks išskirtinių studijų programų.

Šių metų priėmimo kliuviniams ŠMM priskyrė tai, kad bendrojo lavinimo mokyklos į Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) elektroninę bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą neįvedė visų 2010 metų abiturientų brandos atestatų duomenų arba įvesdamos informaciją padarė klaidų.

Tobulinant 2011-ųjų metų priėmimą numatoma teisiškai reglamentuoti, iki kada turi būti išduoti brandos atestatai abiturientams, tai yra, iki kada jų duomenys turi patekti į informacinę sistemą, mokykloms pereiti prie elektroninio dienyno sistemos, LAMA BPO stiprinti administracinius ir komunikacinius gebėjimus.