Lietuvių, norinčių studijuoti JK, skaičius per beveik dešimtmetį išaugo 30 kartų

Pirmajame studentų susitikime dalyvavo 80, antrajame – 200 lietuvaičių.

Norinčių studijuoti skaičius išaugo 7,8%

Tuo tarpu UCAS (Universities & Colleges Admissions Service, Universitetų ir koledžų priėmimo tarnyba) naujausi duomenys rodo, kad auga ne tik bendras Jungtinės Karalystės universitetuose norinčiųjų studijuoti skaičius (464 167 norinčiųjų studijuoti pateikė dokumentus, t.y. 7,8% arba 33 678 asmenimis daugiau nei ankstesniais metais), bet ir mūsų tautiečių, norinčių siekti bakalauro diplomų šioje šalyje skaičius.

„Skaičiai rodo jau trečius metus gan ryškų ir ilgalaikį dieniniame skyriuje bakalauro studijose norinčiųjų studijuoti skaičiaus augimą. Ir kalbos apie tai, kad ekonominės situacijos suprastėjimas turės įtakos aukštojo mokslo trokštančiųjų skaičiui pasirodė neteisingos. Mokslas yra ilgalaikė investicija tiek atskiram žmogui, tiek visai visuomenei.“ – sakė UCAS vykdantysis direktorius Anthony McClaran.

JK universitetai vis patrauklesni ES jaunimui

UCAS taip pat pastebi, kad vis daugiau užsieniečių nori studijuoti JK aukštosiose mokyklose. Ir nors Lietuva nėra didžiausia studentų „tiekėja“, tačiau kasmet susidomėjimas šios šalies aukštuoju mokslu tarp mūsų jaunuolių auga.

Tokia pat tendencija pastebima ir apskritai iš visų Europos Sąjungos šalių, jei 2008 metais buvo gauti 19 181 prašymai studijuoti (be Airijos), tai 2009 metais mokytis JK jau panoro 21 857 (pokytis 14%).

Lietuvių skaičius pasiekė piką

Tuo tarpu lietuvių norinčių mokytis JK išaugo dar labiau nei bendras visų ES šalių vidurkis – 21,8%, pernai buvo pateiktos 871 aplikacijos formos, o 2009 metams jau 1061.

Palyginimui 2007 metais gauti 834 pageidavimai studijuoti (priimta mokytis atitinkamai 572), 2006 metais – 713 (priimta 481), 2005 metais – 392 (priimta 277), 2004 metais – 96 (priimta 57), 2003 metais – 31 (priimta 21), 2002 metais – 33 (priimta 23), 2001 metais – 23 (priimta 17), 2000 metais – 35 (priimta 17).

Suskaičiavus trejų pastarųjų metų įstojusiuosius studentus išeitų, kad šiuo metu JK mokosi 1330 bakalauro studentai lietuviai.

UCAS atstovas žiniasklaidai Darren Barker Lietuviams.com sakė, kad galutiniai 2009 metų skaičiai bus pateikti tik 2010 metais, mat dar vyks papildomi stojimai, be to dar neaiškūs ir šiais metais įstojusiųjų skaičiai.

Jis taip pat pažymėjo, kad lietuvių, kaip ir kitų tautybių skaičius nustatomas pagal tai, kokią pilietybę stojantieji patys nurodo savo stojimų formose.

D.Barker patarė atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne visi į JK universitetus stoja per UCAS, kai kas kreipiasi tiesiai į aukštąsias mokyklas, tad lietuvių skaičiai gali būti ir didesni.

Pagal Jungtinės Karalystės Aukštojo mokslo statistikos agentūros (Higher Education Statistics Agency, HESA) atstovo žiniasklaidai ir duomenų saugumui Simon Kemp pateiktus duomenis 2007–2008 mokslo metais JK universitetuose buvo 1720 bakalauro ir 245 magistro (viso 1970) studentai, kurie savo nuolatines gyvenamąsias vietas nurodė Lietuvoje. 2006–2007 metais atitinkamai 1260 bakalaurų, 205 magistrų (viso 1465), 2005–2006 metais – 770 bakalaurų, 190 – magistrų (viso 960).

Taip pat lietuvių troškimą studijuoti JK aukštosiose mokyklose pagal UCAS duomenimis galime palyginti ir su mūsų kaimynais. Lenkų pageidavimų sumažėjo, prieš metus buvo 1 734, dabar – 1 566 (–9,7%).

Estų ir latvių buvo mažiau nei po 600, tad UCAS duomenų apie juos net nepateikia.

Tarp užsieniečių – lietuviai aštuoniolikti

Tarp visų užsienio šalių atstovų lietuviai užima aštuonioliktą vieta pagal paraiškų skaičių. Pirmauja airiai (2008 m. – 4312 paraiškos, 2009 m. – 4871), kinai (2008 m. – 3386, 2009 m. – 3641), Hong Kongo gyventojai (2008 m. – 2711, 2009 m. – 2730), vokiečiai (2008 m. – 2472, 2009 m. – 2670), kipriečiai (2008 m. – 2277, 2009 m. – 2664).

Tad tarp naujųjų ES bloko valstybių mus lenkia tik kipriečiai, lenkai ir bulgarai (2008 m. – 845, 2009 m. – 1336).

Lietuviai studentai buriasi draugėn

Daugėjant mūsų tautiečių besimokančių JK aukštosiose mokyklose skaičiui, ko gero, visai natūrali ir jų vienijimosi, jungimosi, būrimosi draugėn idėja.

„Nuo 2007 metų Jungtinės Karalystės jaunimo sąjunga (JKLJS) vykdo plėtros projektą, kurio metu skirtinguose Jungtinės Karalystės miestuose atidaro naujus skyrius. Šiuo metu jau įkurti 4 skyriai Birmingeme (Birmingham), Niukastle (Newcastle), Bradforde (Bradford ) bei Jorke (York), tad tokie renginiai kaip Vasario 16–osios minėjimas, „Culture Jam“ vakarėliai, Kino naktis vyksta ne tik Londone, bet ir kituose miestuose. Dažniausiai lietuviai studentai patys susiburia į universiteto būrelius, vadinamuosius „society“, pavyzdžiui „Lithuanian society“ arba „Baltic society“, ir tuomet jau nori tapti mūsų organizacijos dalimi.“ – lietuviams.com aiškino I.Dargytė, JKLJS valdybos narė dirbanti būtent su studentais.

Kitas tos pačios organizacijos valdybos narys Karolis Adomaitis pasakojo, kad seniau pagrindiniai lietuviško jaunimo renginiai vykdavo tik Londone, o toliau nuo jo gyvenantiems lietuviams ne visada būdavo lengva atkakti į sostinę.

„Plėtros projekto tikslas – suteikti galimybę jaunimui burtis, puoselėti lietuvybę bei skleisti žinias apie Lietuvą visoje JK. Šiuo metu JKLJS turi 4 skyrius bei planuoja iki vasaros įkurti 5–ąjį – Škotijoje.“ – dėstė K.Adomaitis.

Bradforde – apie 60 lietuvių

Bradfordo universiteto studentus visai neseniai draugėn subūręs Mantas Radevičius, studijuojantis šio universiteto verslo mokykloje, sakė, kad pats studijas JK pasirinko mat mėgsta keliauti, o pažinti kitą šalį geriausiai galima tik joje pagyvenus, be to, jis norėjo patobulinti savo anglų kalbos žinias.

„JK švietimo sistema ir daug geresnė nei Lietuvoje. Lietuvos nė vienas universitetas neturi gerų reintingų. Dar man labai patiko ta idėja, kad JK universitetuose moko ne kažkokių konkrečių žinių, o įgūdžių kaip tas žinias pasiekti, nes žinios šiais laikais taip greitai kinta, kad neįmanoma visko išmokti.“ – savo pasirinkimą aiškino Bradfordo universiteto antrakursis.

Vaikinas Lietuviams.com teigė, kad šiame universitete esama apie 60 lietuvių, pasak jo, panašus skaičius ir latvių bei lenkų studentų.

Į M.Radevičiaus suburtą lietuvių sąjungą užsiregistravo 24 tautiečiai studentai, tačiau, anot jo, į vakarėlius ateina daugiau.

Vaikinas sakosi pastebėjęs, kad dauguma lietuvių mielai laiką leidžia su savo tautiečiais, tad pamanęs, kad būtų pravartu turėti oficialią organizaciją, kuri kartas nuo karto sukviestų saviškius kažką įdomaus nuveikti.

Pašnekovas pasakojo, kad dauguma lietuvių jungiasi itin iniciatyviai, tačiau jis sako, kad yra ir tokių, kurie su savo tautiečiais nenori turėti nieko bendro ir mieliau laiką leidžia su užsieniečiais.

M.Radevičius patartų abiturientams vykti mokytis į svečias šalis, net nebūtinai į JK, mat tai praplečia akiratį. Tiesa, vaikinas pažymėjo, kad į Lietuvą tikrai ketina grįžti, mat šioj šaly yra jo šeima, draugai ir namai.

Jorke visi lietuviai įsijungė į sąjungą

Kitame Karalystės kampelyje įkurtos lietuvių jaunimo sąjungos vadovas Jorko universiteto studentas Lukas Savickas Lietuviams.com pasakojo, jog jau vienuoliktos klasės pradžioje žinojo, jog norės studijuoti politikos mokslus, tad pradėjo iš anksto dairytis galimų variantų. Užsienio šalių universitetų neatmetė, nes politika, pasak jaunuolio, tai nėra teisės mokslai, kuriuos patartina mokytis toje šalyje, kurioje ketini dirbti. Anglija ir jos siūlomos studijos patraukė ne tik aukštu mokslo lygiu, objektyviomis žiniomis ir praktiškesne mokymosi sistema, bet taip pat ir palankia bei prieinama paskolų sistema.

„Jorko universitetą pasirinkau dėl jo aukštų įvertinimų universitetų reitingų lentelėje. Man jį taip pat rekomendavo pažįstama politikos profesorė iš JAV. Tarptautinių santykių studijas rinkausi dėl to, jog mane domina šalių tarpusavio santykiai, nevalstybinės valdymo struktūros bei ES santykiai.“ – aiškino L.Savickas.

Jo duomenimis, Jorko universitete šiuo metu studijuoja apie dvidešimt lietuvių, visi lietuviai studentai yra įsijungę į sąjungą.

„Esu laimingas dėl savo sprendimo studijuoti JK. Net jeigu švietimo kokybė būtų prastesnė, vistiek būtų verta vien dėl išlindimo iš Lietuvos „dėžutės“ ir susidūrimo su pasauliu akis į akį.“ – teigė pašnekovas.

Jis jaunesniems lietuvaičiams, dar tebekremtantiems mokslus vidurinėse mokyklose patartų rinktis kokybę nepamirštant galimybių greta studijų progresuoti asmeniškai. Tokias galimybes jis pats esą rado Jorke.