Keičiamas lietuvių egzaminas: naikinama interpretacija ir teksto suvokimas, lieka rašinys

Šiuo metu lietuvių kalbos egzaminą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje rašomas rašinys, antroje reikia spręsti teksto suvokimo užduotį. Nuo 2013 m. egzaminas susidės iš vienos dalies – rašinio. Mokiniai galės rinktis, kokį – samprotaujamąjį ar literatūrinį – rašinį rašyti.

Tokiam egzamino modeliui jau pritarė prie Švietimo ir mokslo ministerijos veikianti Bendrojo ugdymo taryba.

„Tvarka tobulinama, nes norima išlaisvinti mokinį ir mokytoją iš „zubrinimo“, mokantis atsakinėti į teksto suvokimo klausimus. Interpretacija mus įmetė į tokią struktūrinę, schematišką literatūros analizę. Ką interpretacija duoda gyvenimui? – Ji visiškai negyvenimiška. O teksto suvokimo testas ydingas iš esmės“, – sakė Ugdymo plėtotės centro (UPC) Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja Zita Nauckūnaitė.

Mokiniai vėl pradės skaityti?

Pasak Z. Nauckūnaitės, nors interpretacijos kaip žanro neliks, tačiau interpretacijos įgūdžius, gebėjimą suprasti kūrinio esmę mokiniai galės panaudoti rašydami literatūrinį rašinį. Tiek literatūriniame, tiek samprotavimo rašinyje bus privaloma remtis programoje nurodytais autoriais ir kūriniais.

Ši naujovė įvesta paaiškėjus, kad mokiniai dažnai net neskaito privalomų kūrinių – jie paprasčiausiai išmoksta įžangas apie kiekvieną autorių ir jas parašo per egzaminą.

„Norime į mokyklą sugrąžinti literatūrą. Kiek jau gavome atsiliepimų apie egzamino programą, iš esmės džiaugiamasi tuo, kad vidurinio ugdymo programos ir egzamino tikslai pagaliau sutampa“, – kalbėjo Z. Nauckūnaitė.

Kartais užduoties nesupranta ir teksto autorius

Egzamine nelieka ir teksto suvokimo užduoties dalies. Pasak Z. Nauckūnaitės, teksto suvokimo užduotis buvo perimta iš užsienio kalbos egzamino, tačiau kitaip nei tikrinant užsienio kalbą, per lietuvių kalbos egzaminą norima, kad mokinys suvoktų turinį, o ne kalbos subtilybes.

Specialistės teigimu, teksto suvokimo testas iš esmės ydingas tuo, kad testų tikrintojai gauna paruoštus atsakymus. „Būna, kad mokinys atsako labai protingai, kartais net protingiau už pateiktą atsakymą, tačiau gauna nulį, nes nepataikė atsakyti taip, kaip nurodyta egzaminatoriaus lape“, – sakė Z. Nauckūnaitė.

Ji pasakojo atvejį, kai egzamino teksto suvokimo užduotis parodyta 2010 m. egzamine pateikto teksto autoriui Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriui Mindaugui Kvietkauskui. Šis prisipažino nesupratęs dalies klausimų, į kai kuriuos atsakęs teisingai, į dalį – ne. „Teksto autorius nepataiko atsakyti, ką pats norėjo pasakyti. Tai jau lakmuso popierėlis, rodantis, koks tai ydingas dalykas“, – apie teksto suvokimo užduoties ydas kalbėjo UPC atstovė.

Tautinės mažumos turės nuolaidų

Kadangi nuo šiol egzaminą sudarys viena dalis, svarstoma, kad ji turėtų būti solidesnė – rašant rašinį reikės pateikti išplėstinius argumentus, rašinys turės būti ilgesnis už dabar reikalaujamus 400 žodžių.

40 proc. galutinio egzamino įvertinimo sudarys kalbos taisyklingumas, po 30 proc. nulems turinys ir teksto raiška.

Mokyklinis egzaminas bus tokios pat formos, tik šiek tiek lengvesnis – autoriai tik iš bendrojo kurso, bus reikalaujama mažiau žodžių. Moksleiviams ketinama pateikti nukreipiamuosius klausimus, padedančius atspindėti temą.

Nuo 2013 m. vienodą egzaminą laikys lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai. Kadangi tautinių mažumų mokyklose besimokantys mokiniai pagrindinėje mokykloje dar bus mokęsi pagal senas programas, ieškoma mechanizmo, kaip suvienodinti jų galimybes.

Svarstoma, kad tautinių mažumų mokyklų moksleiviai egzaminą galėtų laikyti ilgiau ir turėtų galimybę naudotis žodynais. „Tačiau kol kas nerandama tinkamo kompensacijos mechanizmo“, – pripažino Z. Nauckūnaitė.