| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Švietimas |
Doors of Doirani room: lietuvių misija Graikijoje
|
(
(
Doors of Doirani room – iniciatyva, jungianti Graikiją ir Lietuvą. Trys lietuvaičiai – Tomas, Vilma ir Elzė vasaros pradžioje išvyko į Šiaurės Graikijos miestelį Kilkį bendrauti su vietiniu jaunimu – skatinti ekologinį sąmoningumą, domėjimąsi mus supančia aplinka ir populiarinti savanorystės idėją. Kas gi tai per iniciatyva ir kokie jos pagrindiniai tikslai, trumpai mums papasakojo patys misijos dalyviai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kilkis – miestelis, turintis vos 30 000 gyventojų, tačiau stebinantis savo neįtikėtinai judriu naktiniu gyvenimu. Netoli jo, ant sienos su Makedonija, tyvuliuoja ežeras Doirani, kuris ir yra viso mūsų projekto kertinė ašis. Neapdairūs valdžios sprendimai bei neatsakinga aplinkinių fermerių ūkininkystė lėmė, jog per pastaruosius 20 metų Doirani neteko pusės savo gylio. Tačiau tai rūpi tik žvejams, bei aplinkinių kaimų gyventojams... Norime atkreipti dėmesį į šį gamtos stebuklą, parodyti jo vertę. Kol dar nevėlu. Mes esame iš didžiųjų Lietuvos miestų, jau paragavę jaunimo veiklų ir dalyvavę ne viename projekte, į Graikiją atvykome suplanavę daugybę įdomių veiklų. Tačiau ne kartą buvome nustebinti vietinės bendruomenės uždarumo ir naujų idėjų baimės. Pasaulyje populiarūs judėjimai kaip kritinė masė ar „freecycle“ čia yra visiškai nežinomi ir pasitinkami su nepasitikėjimu bei abejone. Dalis žmonių apskritai netiki jaunimo organizacijomis, pasąmoningai jas sugretindami su politinėmis. Antra vertus, galime pagirti Graikijos ekologinio švietimo situaciją – visoje šalyje įsteigti eko švietimo centrai, atviri visiems lankytojams. Taip pat daug lėšų skiriama rūšiavimo sistemai sukurti (didžiuosiuose miestuose net įrengti automatiniai atliekų surinkimo centrai, kuriuose žmonės gali „parduoti“ plastikinius ir stiklinius butelius). Didžiausia mūsų misija – skleisti kitokį požiūrį, rodyti geruosius savanorystės ir aplinkai draugiško gyvenimo būdo pavyzdžius. O ruoštis šiai kelionei pradėjome dar Lietuvoje: sukaupėme nemaža informacijos apie savanorius Lietuvoje. Sukūrėme filmukus apie 19 savanorių, dirbančiųjų bei besimokančių mokykloje ir universitete. Interviu parodėme ir Graikijos jaunimui. Savanoriauti atvykome į Kilkio Jaunimo informacijos centrą, kuriam priklauso daugiau kaip 100 jaunų žmonių. Nuo pat vasaros pradžios rengiame įvairias dirbtuves, kurių metu siunčiame žinutę apie esminį aplinkai draugiško gyvenimo principą – mažink, panaudok pakartotinai, perdirbk (angl. reduce, reuse, recycle). Organizavome tokias dirbtuves kaip senų daiktų ir rūbų atnaujinimas, rankų darbo popieriaus kūrimas, piniginių iš Tetra Pak pakuočių gaminimas, eko-viktorina, taip pat pasiūlėme išbandyti veganiško maisto privalumus. Pakvietėme Jaunimo centro savanorius gaminti šiukšliadėžes plastikiniams buteliams, iš kurių vasaros pabaigoje, Doirani festivalyje, gaminsime plaustą. Kuriame filmukus, skatinančius susimąstyti apie kiekvieno iš mūsų įtaką gamtai, apie kasdieniškas žmogaus nuodėmes – plastikinių maišelių ir butelių naudojimą, apie žmonijai gresiančias bėdas – vandens trūkumą, Doirani ežero problemas (1, 2, 3)... Filmukus rodome Kilkio kino teatre, tačiau juos galima rasti ir mūsų tinklaraštyje, kuriame nuolatos pasakojame apie savo įspūdžius, nuotykius ir pamąstymus apie situaciją Graikijoje. Kiti besitęsiančios vasaros planai:
Projekto idėja patikėjo ir parėmė Europos Sąjungos programa „Amicus“, kurios pagrindiniai tikslai – skatinti savanorystę bei jaunų žmonių mokymąsi iš patirties. Suteikdama jaunimui galimybę pagyventi ir savanoriauti svetimoje šalyje, ji skatina tarpkultūrinį mokymąsi, patirties dalijimąsi ir būsimojo europiečio pilietiškumą. Projektas „Doors of Doirani Room“ yra vienas iš pirmųjų 6 „Amicus“ programos projektų, šiemet įgyvendinamų Europoje. Projektą sukūrė ir įgyvendina nevyriausybinė jaunimo organizacija iš Kuršėnų „Kūrybinės raiškos centras“ bei Kilkio Jaunimo informacijos centras, priklausantis Šiaurės Graikijoje esančio miestelio Kilkio savivaldybei. Na, o kaip ši misija atrodo iš pirmų lūpų? Apie tai kalbamės su Tomu – vienu iš iniciatyvos savanorių. Jau minėjote, jog kelionę parėmė Europos Sąjungos programa „Amicus“ – ar tai buvo vienintelės lėšos ar yra ir kitų rėmėjų? Kelionės pagrindines lėšas skyrė ES Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas pagal Jaunimo politikos naują programą Amicus, o jas kofinansavo Graikijos Kilkio savivaldybė. Kaip gi ten išvykote - ar tai nekliudė su studijoms/darbams? Aš baigiau mokslus ir išėjau iš darbo, tad man niekas netrukdė. Vilma baigė mokslus ir nedirbo. Elzė baigė 11 klasę ir suspės į savo paskutiniąją rugsėjo 1-ąją :) Kas paskatino domėtis ekologija ir dar aktyviai dalyvauti savanorystės programose? Aš susirūpinau aplinka bestudijuodamas verslo informacijos vadybą. Supratau, ką daro reklama ir kaip jos parduodami produktai teršia aplinką. Visada mėgau būti natūralioje ir švarioje aplinkoje. Mes visi trys jau buvome savanoriais Lietuvos organizacijose. Aš asmeniškai manau, kad savanorystė yra geresnis pagrindas kurti bendruomenę nei ekonomika. Kas tokias išvykas organizuoja ir pagal ką parenka dalyvius, valstybes? Organizuoja nevyriausybinės organizacijos arba kitos valstybinės organizacijos. Pačios parašo projektus, pačios atrenka dalyvius, o ES nustato, į kurias šalis galima siųsti. Kodėl būtent į Graikiją? Nes taip tiesiog buvo numatyta projekte. Lietuvos ir Graikijos organizacijos anksčiau bendradarbiavo, tad šio projekto rėmuose toliau bendradarbiauja. Kokia ta Graikija lietuvio akimis - klimatas, žmonės, ekologinė situacija? Karšta. Pradžioje buvo sunku adaptuotis. Žmonės ypatingai draugiški, kalbūs ir mėgsta daug bendrauti. Viskas vyksta lėčiau nei pas mus. Ekologinė situacija nėra ypatingai prastesnė nei kitose valstybėse, bet rūšiavimas, perdirbimas ir ekologinis sąmoningumas nėra populiarus ir smarkiai eskaluojamas. Nors galima rasti daug ekologinės žemdirbystės pavyzdžių ir žmonės ieško ekologiškų produktų. Kokia bendra žmonių ir valdžios reakciją į jūsų veiklą? Kadangi vietos savivaldybė yra kofinansuotoja, tai remia ir padeda. Savanoriai iš Jaunimo centro prisijungia prie mūsų veiklų. Organizuojamos dirbtuvės pritraukia ir žmones iš gatvės, nors pagrinde susidomėję savanoriai. Plastikinius butelius noriai sutiko rinkti kavinės. Požiūrius į mus ir mūsų veiklas yra pozityvus. Kiek neabejingo jaunimo prisijungia prie jūsų veiklos ir ar tai ilgalaikis susidomėjimas? Sunku pasakyti. Tikrai yra sąmoningų jaunuolių, bet dauguma jaunuolių turbūt traukia pačios mūsų veiklos, mūsų „užsienietiškumas“, o ne pati ekologija :) Kiek dar laiko planuojat būti šioje misijoje ir kokie sekantys jūsų planai? Projektas prasidėjo balandžio mėn. Lietuvoje, tada tris vasaros mėnesiai Graikijoje ir du rudens mėnesiai Lietuvoje. Grįžę į Lietuvą, rengsime pasakojimus apie savo veiklas. Ką patartumėt ekologija bei tokiomis misijomis besižavintiems žmonėms ir ypač jaunimui? Nebijoti. Susigalvoti įdomių ir interaktyvių veiklų. Brautis per skepticizmą ir abejones. Skirti laiko kelionėms ir naujoms pažintims. Tvirtai tikėti, kad draugiškas aplinkai gyvenimo kelias yra teisingas kelias. Ar Lietuvoje ekologinė situacija geresnė, kad savanoriai važiuoja į užsienį, o ne tą patį bando daryti čia pat vietoje? Nėra nei geresnė, nei prastesnė. Pranašu savo kaime nebūsi :) Juokauju. Norėjosi tarptautinės patirties, naujų iššūkių. Grįžę taikysime savo patirtį, atsivežtą iš Graikijos. Visi misijos dalyviai vienbalsiai siūlė kiekvienam jaunam žmogui savo kailiu išbandyti, ką gi reiškia savanoriavimas toli nuo savo tėvynės, susidūrus su nauja ir svetima kultūra. Pasak jų, tokia patirtis neišblėsta per visą gyvenimą. Daugiau apie misiją ir joje dalyvaujančius lietuvius galite sužinoti apsilankę šiose interneto tarnybose: O jeigu turite asmeninių klausimų, parašykite misijos dalyviams elektroninį laišką doirani.room@gmail.com. Mielai jų laukiame! | ||||||
Įdomiausi
115
(0)
.png)
