282 000 negalės vairuoti? Gali būti ekonominis šokas

Kas vyksta Latvijoje: ar klimato įstatymai taps išbandymu ekonomikai ir vairuotojams?

Spalio 8 d. žurnalisto Jānio Domburo laidoje „Kas vyksta Latvijoje?“ buvo nagrinėjama tema – „Kas vyksta su klimato įstatymais Seime ir kas nutiks maisto kainoms?“

Diskusijoje dalyvavo klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis (Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga, ZZS) ir Saeimos opozicijos narys Andris Kulbergsas („Vieningasis sąrašas“). Jie aptarė, kokių pasekmių Latvijai gali turėti naujų klimato įstatymų priėmimas.

Baudos už neveiklumą – iki 64 tūkst. eurų per dieną

Klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis pripažino, kad Latvijai gresia finansinės sankcijos, jei ji nevykdys Europos Sąjungos klimato direktyvų reikalavimų.

„Kalbame apie 300 milijonų eurų. Tada kyla klausimas, iš kokių lėšų mokėsime baudas, nes tokių pinigų biudžete nenumatyta. Net ir sumokėję baudas, nebūsime atleisti nuo direktyvų įgyvendinimo – vadinasi, mokėsime toliau, kol jas įgyvendinsime“, – aiškino ministras.

Laidoje buvo parodyta Klimato ir energetikos ministerijos parengta lentelė, kurioje nurodoma, kad bauda gali siekti iki 64 tūkst. eurų už kiekvieną dieną.

ES fondų parama – iki 500 mln. eurų investicijų Latvijai

Pasak klimato ir energetikos ministro Kasparo Melnio, Europos socialinio klimato fondo lėšos galėtų suteikti Latvijai apie 500 mln. eurų investicijų. Šios lėšos būtų skirtos transporto plėtrai atokiuose regionuose, traukinio linijos į Daugpilį modernizavimui, gyvenamųjų namų apšiltinimui bei mažas pajamas gaunančių gyventojų būstų renovacijai.

Ministras pabrėžė, kad šiems projektams įgyvendinti būtinas glaudus Sveikatos apsaugos ministerijos ir vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimas.

Investuotojai laukia sprendimų

„Jei viską atidėsime, ką darysime su investuotojais? Pavyzdžiui, su projektu „SAFE“ Liepojoje, kuriame planuojama apie pusę milijardo eurų investicijų į „žaliojo“ aviacinio kuro gamybą. Mažai tikėtina, kad investuotojas pasirinks šalį, kuri abejoja ir delsia“, – sakė klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis.

Opozicija: klimato tikslai pernelyg ambicingi

Saeimos opozicijos atstovas Andris Kulbergsas teigė, kad šiuo metu Latvijos klimato tikslai yra neįgyvendinami. Pasak jo, net ir priėmus įstatymą, reikiamų emisijų mažinimo rodiklių pasiekti „matematiškai neįmanoma“, ypač transporto sektoriuje.

A. Kulbergsas, kuris taip pat yra Automobilių asociacijos prezidentas, pabrėžė, kad klimato tikslai yra pernelyg ambicingi ir sunkiai įgyvendinami.

Transporto sektorius – didžiausias iššūkis

„Ponas Kariņšas dar 2021 m. nustatė 17 proc. tikslą be jokio vertinimo. Dabar vertinimas yra, tačiau tikslai vis tiek neįgyvendinami. Nenoriu jų atšaukti, bet turime nuspręsti – kas svarbiau: pinigai ar klimatas?“ – sakė Andris Kulbergsas.

Jo skaičiavimais, norint pasiekti transporto sektoriui keliamus tikslus, reikėtų išjungti apie 282 tūkst. automobilių variklių Latvijoje – tai daugiau nei trečdalis visų transporto priemonių šalyje.

„Jei sieksime tikslo mažinti CO₂ emisijas, tiek žmonių tiesiog nebegalės vairuoti“, – pridūrė opozicijos atstovas.

Kas toliau?

Seimas jau pritarė ES klimato direktyvų paketui, apimančiam prekybą išmetamaisiais teršalais ir Socialinį klimato fondą, tačiau visuomenėje ir politikų gretose tebesvarstoma, kaip pasiekti tikslus nepakenkiant transporto sektoriui.