Ne tik japoniški ar vokiški. Nustebins. Automobiliai su šiais varikliais mechanikus palieka be darbo

Prieš du dešimtmečius mechanikai dažnai kartodavo, kad geras variklis – tai toks, kuris tarnauja ilgiau nei automobilio kėbulas. Šiandien, kai gamintojai daugiausia dėmesio skiria emisijų mažinimui ir elektronikos diegimui, patvarumas dažnai užleidžia vietą efektyvumui. Vis dėlto, vis dar egzistuoja varikliai, kurie priešinasi šiai tendencijai – jie dirba tolygiai, nereikalauja sudėtingų remontų ir, tinkamai prižiūrimi, gali nuvažiuoti net iki 500 tūkst. kilometrų. Kaip pažymi portalas „AutoBild“, senesni benzininiai varikliai dėl paprastesnės konstrukcijos dažnai pasirodo daug ilgaamžiškesni už naujesnius, turbinomis aprūpintus agregatus.

Galia ne visada eina koja kojon su ilgaamžiškumu

Daugelis senesnių jėgos agregatų, kurie dar visai neseniai buvo montuojami į miesto automobilius, be problemų veikia net ir po daugiau nei 300 tūkst. km ridos. Jų paslaptis – mechaninis paprastumas ir reguliarus alyvos keitimas. Geras to pavyzdys – 1,6 litro benzininis EC5 variklis, naudotas modeliuose „Peugeot 301“, „308“ bei „Citroën C-Elysée“. Kaip pastebi portalas „Caradisiac“, šis keturių cilindrų, be turbinos veikiantis variklis pasižymi atsparumu dėvėjimuisi ir mažomis remonto išlaidomis.

Užuot naudojęs sudėtingas turbokompresoriaus ir tiesioginio įpurškimo sistemas, kurios neretai genda, EC5 remiasi klasikiniais sprendimais. Mechanikai vieningai teigia, kad pakanka laiku keisti alyvą ir filtrus, ir šis variklis gali veikti be priekaištų net po šimtų tūkstančių kilometrų. Vis dėlto verta prisiminti, kad ankstyvosios versijos turėjo problemų su paskirstymo grandinės įtempikliu, ką patvirtina „AutoWeek“ duomenys. Todėl reguliarūs techniniai patikrinimai – itin svarbūs.

Prancūziška klasika, kuri vis dar stebina patvarumu

Kitas ilgaamžiškumo pavyzdys – „Renault K4M“ variklis. Jo ketaus blokas praktiškai nepažįsta žodžio „nusidėvėjimas“. Kaip primena „Autocar“, tai viena sėkmingiausių prancūzų gamintojo konstrukcijų. Šis variklis buvo montuojamas į modelius „Renault Mégane“, „Dacia Logan“ ir „Duster“. Aštuonių arba šešiolikos vožtuvų versijos turi nedaug silpnų vietų, o reguliariai prižiūrimos gali veikti be gedimų daugelį metų. Vienintelis elementas, kuriam reikia daugiau dėmesio – paskirstymo diržas, kurį reikėtų keisti dažniau nei naujesniuose varikliuose. Vairuotojai, kurie to nepamiršta, pasiekia net virš 400 tūkst. km ridą – tai patvirtina „L’Argus“ ilgalaikiai bandymai.

Japonų siekis tobulumo

Automobilių pasaulyje Japonijos gamintojai garsėja solidumu, o „Toyota 4GR-FSE“ – puikus to įrodymas. Tai šešių cilindrų, 2,5 litro darbinio tūrio variklis, montuotas, be kita ko, į „Toyota Crown“ ir „Mark X“ modelius. Tinkamai prižiūrimas jis gali nuvažiuoti iki 500 tūkst. km be kapitalinio remonto. Portalas „Car and Driver“ pažymi, kad GR serijos varikliai laikomi vienais patvariausių „Toyotos“ istorijoje. Vartotojai pastebi tik šiek tiek padidėjusį alyvos sunaudojimą po maždaug 200 tūkst. km – tai ne gedimas, o natūrali eksploatacijos pasekmė. Mainais jie gauna švelniai veikiantį, tylų ir kultūringą variklį.

Vokiška precizika ir japoniška kantrybė

Tarp „nesunaikinamų“ konstrukcijų negalima nepaminėti vokiško 1.6 MPI (EA211) variklio, žinomo iš modelių „Volkswagen Polo“, „Škoda Rapid“ ir „Seat Ibiza“. Senesnės jo versijos galėjo įveikti net 400 tūkst. km be rimtesnių gedimų. Paslaptis – tvirtas surinkimas ir turbinos nebuvimas, kuris dažnai yra šiuolaikinių variklių silpnoji vieta. Kaip nurodo „Auto Express“, tai puikus pavyzdys, kaip paprastumas gali derėti su mažomis eksploatacijos išlaidomis.

Tuo tarpu japoniškas „Nissan HR16DE“, montuojamas į „Juke“, „Qashqai“ ir „Note“ modelius, rodo, kad net ir naujesni varikliai gali būti patvarūs. Šis maždaug 120 AG agregatas reikalauja tik reguliarios alyvos ir filtrų keitimo. Net po 150 tūkst. km, kai pradeda šiek tiek „valgyti“ alyvą, jis išlieka visiškai funkcionalus. „Reliability Index“ duomenimis, tinkamai eksploatuojamas šis variklis gali pasiekti net 400–450 tūkst. km ridą.