Elektromobilį pamėgęs kaunietis mato ir jo privalumus, ir trūkumus

Idealus antrasis šeimos automobilis

Gediminas sutinka, kad šiuo metu turėti tik elektromobilį nėra patogu. „Tolimesnei kelionei jis nepritaikytas. Geriausia juo važiuoti iki 90 km per val. greičiu, o jei spustelėsite stipriau, labai greitai pradės sekti baterija“, – pasakojo eletromobilio savininkas.

Vyro automobilis išvysto apie 150 km per val. greitį, bet tada toli nenuvažiuosi. Užtat jo ekonomiškumas pasireiškia važinėjant mieste leistinu greičiu.

„Tai tikras miesto automobilis, kur paprastai nėra didelių atstumų ir negali važinėti dideliu greičiu. Dėl to tai puikus pasirinkimas šeimai, kuriai reikia antro automobilio“, – įsitikinęs Gediminas.

Iš Kauno į Palangą nenuvažiuosi

Tolimesnei kelionei elektromobilis netinkamas. Ypač kol dar nėra greitojo krovimo stotelių tinklo. Antra vertus, elektromobilio savininko žiniomis, JAV gamintojai skaičiuoja, kad amerikietis per dieną vidutiniškai nuvažiuoja 54 km per dieną.

„Dėl to galima sakyti, kad Lietuvos gyventojo nuvažiuojamo atstumo vidurkis – 40 km, taigi įkrautos baterijos užtenka dvigubai didesniam atstumui nei nuvažiuojama“, – mano Gediminas.

Tiesa, jis yra bandęs elektromobiliu važiuoti iš Kauno į Druskininkus, o iš ten, vėl pakrovęs bateriją, į Vilnių.

„Važiuojant iš Kauno tik likus 12 km iki tikslo teko perjungti ekonominį režimą ir važiuoti nedideliu greičiu. Iš Druskininkų iki Vilniaus irgi sėkmingai nuvažiavau, pataupyti energiją teko tik porą kilometrų“, – pasakojo elektromobilio savininkas.

„Nissan Leaf“ gamintojai tvirtina, kad su su automobiliu įmanoma nuvažiuoti iki 160 km. „Bet žiemą apie 30 proc. energijos suryja salono šildymas, o vasarą – kondicionierius. Radijas, prietaisų šviesos energijos gauna iš automobilyje įmontuotos saulės baterijos.

„Yra modelių, kurių baterijos talpesnės ir varikliai galingesni, pavyzdžiui automobilių „Tesla“. Bet jie kainuoja daugiau“, – sakė kaunietis.

Naujas „Nissan Leaf“ Lietuvoje atsieitų apie 122 tūkst. litų.

Užtenka buitinio elektros lizdo

„Nissan Leaf“ įkrauti Gediminui reikia 6,5 valandos. „Šalyje dar nėra greitojo įkrovimo stotelių tinklo, kur užpildyti bateriją būtų galima per 18 min. Tokios tėra prie Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje ir Vilniuje. Tuo tarpu estai pirmieji sukūrė visą šalį apimantį tankų elektromobilių krovimo stotelių tinklą“, – pasakojo Gediminas.

Vienas iš „Nissan Leaf“ minusų, anot kauniečio, yra papildomos įrangos greitam krovimui pirkimas. O ji nėra pigi – apie 30 tūkst. litų.

„Man jos nereikia, nes užtenka automobilį pakrauti namuose, bet išplėtoto greito įkrovimo tinklo sąlygomis norisi naudotis visais patogumais. Kitų modelių elektromobiliai parduodami kartu su šia įranga“, – sakė Gediminas.

Ekonomiška ir taupu

Kaunietis apskaičiavo, jog nuvažiuoti 100 km su „Nissan Leaf“ jam kainuoja apie 4,3 lito. „Jei per metus vidutiniškai nuvažiuojame 20 tūkst. km, tai palyginti su dyzeliniu automobiliu, sutaupome apie 10 tūkst. litų. Kai kuriose šalyse suteikiama dar įvairių lengvatų – taikomas pigesnis privalomas civilinis draudimas, kelių mokestis. Štai ir Kaune valdžia prieš pustrečių metų elektromobilių vairuotojus atleido nuo stovėjimo mokesčio miesto centre“, – sakė Gediminas.

Elektromobiliams nereikia tepalų, juose nėra greičių dėžės, patvaresni varikliai. „Taigi jo priežiūra paprastesnė. Baterijai suteikiama 7 metų garantija, ji yra keičiama. Važiuoklė tokia pat kaip ir visų kitų automobilių“, – dėstė kaunietis.

Gediminas neabejoja, kad jau netolimoje ateityje visi automobiliai turės elektros variklius. „Nėra gamintojo, kuris jau nebūtų sukūręs elektromobilio. Tereikia tobulinti baterijas, kad jos būtų talpesnės, plėsti greitojo įkrovimo stotelių tinklą ir tada neliks priežasčių pirkti kitu kuru varomą mašiną“, – neabejoja Gediminas.