Žaliosios rodyklės vėl mūsų keliuose: paaiškino, kaip yra nustatoma, kur jas kabinti

Transporto kompetencijų agentūros transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas minėjo, kad praėjusiais metais sulaukė 267 prašymų grąžinti žaliąsias rodykles, tačiau iš jų buvo tik 107 lentelės suderintos, o 160 lentelių liko nesuderintų.

„Pagrindinis ir svarbiausias kriterijus yra saugumas bei matomumas. Jei specialistai nustato, kad matomumas netenkina numatyto norminio reglamentavimo – vertinimas yra nebetesiamas ir savivaldybei teikiama išvada, kad matomumas yra nesuderintas.

Jei matomumas tenkina, atliekamas sankryžos modeliavimas ir nustatomas galimas papildomos sekcijos įrengimas ir jo poveikis eismo srautams“, – minėjo Transporto kompetencijų agentūros transporto paslaugų skyriaus vadovas.

Anot pašnekovo, jei nustatomas teigiamas sekcijos poveikis srautams sankryžoje, lentelė yra nesuderinama. Tačiau jei nustatoma, jog papildoma įrengta sekcija turės neigiamą poveikį eismo sankryžos laidumui ar srautams, lentelė tampa suderinama.

E.Morkūnas pasakojo, kad prieš metus kiekviena sankryža buvo sumodeliuota ir joje nustatyta eismo kokybė.

Transporto kompetencijų agentūros transporto paslaugų skyriaus vadovas tvirtino, kad dažniausiai lenteles buvo prašoma grąžinti ten, kur yra maži eismo srautai.

Daugiausia prašymų, 61 proc., sulaukė iš didžiausių miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Be kita ko, 55 proc. prašymų sudarė iš tų vietų, kur yra po dvi eismo juostas.

Taip pat prašymai buvo pasiskirstę pagal eismo srautų kiekį. Apie 28 proc. buvo prašymų, kai sankryžose per valandą į dešinę pusę pasuka nuo 0 iki 50 automobilių. Tik 19 proc. prašymų sudarė, kai per valandą į dešinę pusę pasuka nuo 50 iki 100 mašinų.

E.Morkūnas minėjo, kad pirmiausia vertinamas saugumas, o tik tada sankryžos pralaidumas: „Visi norime, kad mūsų infrastruktūra būtų saugi, todėl čia yra vienas iš svarbiausių elementų. Mes matome, kad matomumas sankryžose buvo užmirštas pačių savivaldybių, nes 103 sankryžose yra nustatytas blogas matomumas. Tai reiškia, kad net 40 proc. sankryžų matomumo kriterijus neatitinka norminių reglamentavimų“.

„Susisiekimo paslaugų“ miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius sakė, kad sutinka su tuo, jog net 103 sankryžose yra nustatytas blogas matomumas. Tai nutiko dėl to, nes žalios lentelės seniai buvo dedamos šviesoforų reguliuojamose sankryžose ir greičiausiai tuo metu nebuvo įvertinti saugumo, matomumo klausimai.

Anot pašnekovo, Vilniaus mieste yra 20 sankryžų, kai duodamas kelią gali važiuoti į dešinę pusę, kai dega pagrindinis šviesoforo signalas ir nedega sekcija, tačiau yra galimas posūkis į dešinę.

„Galima sukti į dešinę pusę praleidžiant pėsčiuosius ar dviratininkus, kai užsidega pagrindinis šviesoforo signalas ir jis neturi nupieštos rodyklės arba, kai yra įrengta papildoma sekcija, kuri neužsidega“, – kalbėjo A.Apanovičius.

„Susisiekimo paslaugų“ miesto eismo organizavimo departamento vadovas pasakojo, kad įrengus pagrindines sekcijas, saugumas sankryžose didėjo, tačiau minėjo, kad praėjo dar tik vieneri metai, todėl per anksti viską vertinti.

„Kai nuo sausio 1 d. buvo nuimtos žalios lentelės bei sankryžose pasikeitė eismo reguliavimas, pastebėjome, kad Vilniuje apie 12 proc. padidėjo transporto priemonių pralaidumas pagrindinėse miesto gatvėse, tačiau dabar jis jau yra pagerėjęs“, – minėjo A.Apanovičius.

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas kalbėjo, kad Kelių eismo taisyklės turėtų būti kuo labiau suvienodintos visoje Europos Sąjungoje: „Tos lentelės labiau klaidino vairuotojus, o ne padėdavo“.

„Eismo organizatoriai Vilniuje naudoja dvi priemones, kai galima sukti į dešinę pusę, kai yra pagrindinė nedeganti sekcija: kai dega žalias šviesoforo signalas ir nėra jokių rodyklių bei tada, kai žalioje spalvoje nupiešta juoda rodyklė tiesiai ir į dešinę pusę. Sukant į dešinę, reikia praleisti per gatvę einančius pėsčiuosius“, – aiškino A.Pakėnas.

Pasak pašnekovo, sankryžose kažkiek pagerėjo matomumas ir A.Pakėnui patinka, kaip šiuo metu sankryžos yra tvarkomos.

Vairavimo instruktorius mano, kad eismo organizatoriai viską tikisi išspręsti inžineriniais metodais. Tačiau esą pamirštama, kad viskuo naudojasi žmogus, todėl svarbu, kaip jis visa tai supranta: „Reikėtų šviesti žmones, kaip važiuoti sankryžose“.

Vairavimo instruktorius pasakojo, kad sunkiau naujas taisykles priima patirtį turintys vairuotojai, nes jie jau turi susiformavę tam tikrus vairavimo įgūdžius.