Kirgizijoje įvedama nepaprastoji padėtis

Kirgizijos valdžia įvedė nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje ateinantiems trejiems metams dėl smarkiai išaugusio energijos trūkumo. Priežastys – dėl žemo vandens lygio sumažėjusi gamyba hidroelektrinėse, gamybos priemonių nusidėvėjimas ir smarkiai išaugusi elektros energijos paklausa. Nepaprastoji padėtis, sprendžiant iš respublikos valdžios pareiškimų, leis per trumpą laiką skirti žemės plotus žaliosios energijos gavybai. Kirgizija turi mažai pasirinkimo: šalis gali statyti hidroelektrinę ar atominę elektrinę, bet, kaip sako analitikai, trejų metų tam neužtenka.

Vyriausybės prognozėmis, 2023 metais paklausa bus 16,6 mlrd. kWh, o deficitas – 1,9 mlrd. kWh.

Pagal dekretą Kirgizijos energetikos ministerija galės nustatyti ir paskirstyti žemės sklypus atsinaujinančių energijos šaltinių statybai. Nuo rugsėjo 1 dienos bus panaikinta teisė naudotis žemės sklypais, kurie yra skirti energetikos objektams statyti, tačiau naudojami ne pagal paskirtį. Kol kas Kirgizijos valdžia nekalba apie galimą vartotojų atjungimą, taupant išteklius. Tačiau „Kommersant“ pašnekovai tokio scenarijaus neatmeta: kasmet žiemą energetikos sistemos reguliuotojai prašo gyventojų mažinti suvartojimą ryte ir vakare, o šildymui naudoti ir dujas bei anglį.

Kirgizija jau keletą metų jaučia energijos trūkumą. 2022 m. suvartojama apie 17,2 milijardo kWh, o pagaminama apie 14 milijardų kWh. Iki 2026 m., Kirgizijos valdžios prognozėmis, paklausa išaugs iki 19 milijardų kWh, o energijos deficitas sieks 5-6 milijardus kWh. Dėl trūkumo Kirgizija yra priversta pirkti elektros energiją iš kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, 2022 m. antrąjį ir ketvirtąjį ketvirtį Kirgizija iš Uzbekistano, Kazachstano, Tadžikistano ir Turkmėnistano importavo daugiau nei 1,3 mlrd. kWh, teigia NVS elektros tarybos.

Kirgizijos energetikos pagrindas – hidroelektrinės, pradėjusios veikti dar sovietmečiu. Respublikos energetikos sistemos instaliuota galia – apie 3,6 GW.

Taigi elektros energijos gamybos savikaina 2023 metų pavasarį buvo įvertinta 2,38 somo (0,027 USD), o tarifas gyventojams nuo gegužės 1 dienos padidintas iki 1 somo.

Kirgizijos valdžia jau daug metų deklaruoja norą plėtoti mažas hidroelektrines. Respublikoje yra daugiau nei 250 didelių ir vidutinių upių, kurių potencialas vertinamas 18,5 GW galios. Tačiau HE generavimas labai priklauso nuo oro sąlygų, pažymi Sergejus Roženko iš Kepto. Didžiausias energijos suvartojimas žiemą sutampa su upių tėkmės sumažėjimu, o tai dar labiau apsunkina konfliktas su žemupio šalimis Uzbekistanu ir Kazachstanu, kurios domisi vandeniu žemės ūkiui vasarą, o ne žiemą, priduria analitikas.

Aleksejus Faddejevas iš IPEM priduria, kad hidroelektrinei reikia didelių investicijų ir laiko, prisimindamas užsitęsusią Kambaratos HE kaskados statybos, dalyvaujant Rusijai, istoriją, kuri nebuvo sėkminga. Kirgizijos valdžia, sprendžiant iš jų pareiškimų, vis dar tikisi pastatyti kaskadą savo jėgomis arba padedant kaimyninėms šalims. 2023 metų birželį Rusijos Federacijos energetikos viceministras Pavelas Snikkarsas pareiškė, kad Rusija yra suinteresuota dalyvauti projekte.

Pasak Sergejaus Roženko, atrodo logiška regione statyti atominę elektrinę, kuri panaikins sezoninį gamybos ir vartojimo atotrūkį.

„Rosatom“ siūlo Kirgizijai statyti mažas atomines elektrines RITM-200H reaktorių (55 MW) pagrindu. Tačiau iki šiol tokios stotys nebuvo įdiegtos „aparatinėje įrangoje“ ir tikriausiai pareikalaus didelių investicijų (vienam talpos vienetui), pažymi Aleksejus Faddejevas. Šiluminės elektrinės nereikalauja didelių investicijų ir laiko sąnaudų, priduria M. Faddejevas, tačiau iškyla kuro tiekimo problema. Situacija dėl dujų balanso Kirgizijoje yra įtempta, pažymi Sergejus Roženka: „Uzbekistanas tampa grynuoju dujų importuotoju, todėl mažai tikėtina, kad jis galės tiekti dujas Kirgizijai“. Per trumpą laiką tikėtinas sprendimas būtų padidinti šiluminių elektrinių pajėgumus (pavyzdžiui, Biškeko šiluminėje elektrinėje), nes Kirgizijoje yra anglies.