Prie sienos su Lenkija. Milžiniški dujų telkiniai. „Norim jomis aprūpinti Europą“

Britų „Telegraph“ pranešė, kad Kyjivas po karo nori tapti pagrindiniu skalūnų dujų eksportuotoju Europoje. Viena iš gręžimo vietų bus Lvivo-Liublino sritis, esanti netoli sienos su Lenkija.

Pasak britų laikraščio, remiantis Ukrainos šaltiniais, Kyjivas ieško užsienio investuotojų, kurie finansuotų brangią skalūnų dujų gavybą hidraulinio ardymo metodu. Šiuo tikslu vyriausybės delegacija dalyvavo Energetikos forume Baku. Pasak „Telegraph“, skalūnai turėtų paremti Ukrainos ekonomikos atsigavimą po karo.

Kaip praneša Ukrainos portalas „agroreview.com“, Vakarų Ukrainoje jau atlikti bandomieji gręžiniai, kurie turėjo „patvirtinti hidraulinio ardymo potencialą“.

Baku Ukrainos vyriausybės atstovai, anot Ukrainos žiniasklaidos, pristatė skalūnų centro sukūrimo planą ir paminėjo dvi galimas vietas: teritoriją Lvivo-Liublino ašyje, t. y. netoli sienos su Lenkija, ir telkinius Olesko apylinkėse, į rytus nuo Lvivo. Ekspertai apskaičiavo, kad Ukrainos skalūnų dujų atsargos siekia nuo 800 mlrd. iki 1,5 trilijono kubinių metrų.

„Tai akivaizdžiai daug, bet priminsiu, kad pirmajame pranešime prieš maždaug dvylika metų apie skalūnų dujų gavybos potencialą Lenkijoje buvo kalbama apie penkis su puse trilijono kubinių metrų, net daugiau, nei šiandien skaičiuoja ukrainiečiai“, – interviu PAP pabrėžė Lenkijos geologijos instituto (PIG) ​​direktorius prof. Krzysztofas ​​Szamałekas.

Prieš daugiau nei dešimtmetį Lenkija buvo vertinama kaip viena perspektyviausių vietų skalūnų dujų gavybos srityje. 2011 m. metinis dujų suvartojimas Lenkijoje siekė apie 14 milijardų kubinių metrų, o apskaičiuoti vidaus skalūnų dujų ištekliai... tuo metu galėjo patenkinti šalies energijos poreikius ateinantiems dviem–trims šimtams metų (šaltinis: „Skalūnų dujų gavybos perspektyvos Lenkijoje“, „Sejm Analyses“, 2011-08-29). Palyginimui, JAV – pasaulyje lyderiaujančiose pagal gavybą – skalūnų dujų ištekliai tuo metu buvo įvertinti 6,7–23 trilijonais kubinių metrų.

„5,5 trilijono kubinių metrų yra neįtikėtinai didelis dujų kiekis, todėl šalis, turinti tokius telkinius, yra didelių gamintojų sąraše. Tačiau tai neišsipildė“, – prisiminė K. Szamałekas ir pridūrė, kad tuo metu buvo išgręžta apie 100 gręžinių, o vėlesnės, tikslesnės prognozės buvo nuolat mažinamos, „kol buvo nustatyta, kad skalūnų dujų nėra ekonomiškai dideli kiekiai“.

Tuo metu Liublino regione – netoli teritorijų, kurias šiuo metu nurodo Ukrainos valdžia – taip pat buvo atlikta nemažai gręžinių, ir ten taip pat nebuvo rasta jokių reikšmingų skalūnų dujų telkinių.

Kaip K. Szamałekas paaiškino, telkinių dydžio įverčiai sudaromi remiantis eksperimentiniais gręžiniais ir gali būti taikomi tik atskiriems gręžiniams. Jei norite įvertinti dujų srautą didesnėje formacijoje, reikia išgręžti, pavyzdžiui, 50 arba 60 gręžinių. „Tik patvirtinus dujų srauto generavimo galimybę konkrečiame lygyje kiekviename iš šių gręžinių ir apskaičiavus vidurkį, galime kalbėti apie tikslų įvertį“, – aiškino ekspertas.

Eksperto nuomone, nepatenkinami Lenkijoje atliktų bandymų rezultatai, be kita ko, lėmė „mažas skalūnų sluoksnių storis, mažas bendros organinės medžiagos kiekis, vadinamasis TOC koeficientas (bendroji organinė anglis, rodiklis, kuris yra skalūnų uolienų, kaip netradicinių angliavandenilių telkinių, vertinimo proceso elementas – red.) ir tiriamo regiono geologinė istorija“.

Todėl Lenkijos PIG vadovas dabar atsargiai komentuoja ukrainiečių paskelbtą skalūnų bumą netoli sienos su Lenkija. K. Szamałekas pabrėžė, kad iš Ukrainos geologijos tarnybos negavo naujos informacijos, įrodančios „reikšmingų skalūnų dujų telkinių atsiradimo šiame pasienio regione prielaidų egzistavimą“.

Jo nuomone, reikia palaukti tikslesnės informacijos, nes net nežinoma, „ar kalbame apie devono skalūnus, ar apie senesnius – ordoviko-silūro“, kuriuos prieš daugiau nei dešimtmetį tyrinėjo ir lenkai.

Profesoriaus nuomone, informacija apie Ukrainos planus, daugiausia iš žiniasklaidos, yra pernelyg bendro pobūdžio ir nepagrįsta jokia jam žinoma tyrimų medžiaga. „Jie skirti sužadinti rinkos ir investuotojų susidomėjimą“, – vertino prof. K. Szamałekas.