Suomija pavertė „šilumos nuostolius" auksine energija? Ar Lietuva bus kita

Duomenų centrai paprastai siejami su energiją ryjančiais serveriais, o ne su jaukia šiluma namuose. Tačiau Suomija šią logiką verčia aukštyn kojomis: ji paverčia duomenų centrų perteklinę šilumą miestų šildymo kuru — tai mažina ir išlaidas, ir CO₂ emisijas. Ši šildymo revoliucija jau vyksta.

Sparčiai augant skaitmeninėms paslaugoms ir dirbtinio intelekto pajėgumams, duomenų centrai tampa vienais sparčiausiai didėjančių energijos vartotojų pasaulyje. Kaip teigiama „Bloomberg Television“ reportaže „Finland's Big Idea: Turning Data Center Heat Into Power“, kartu su energijos poreikiu auga ir milžiniški šilumos kiekiai, kurie iki šiol buvo laikomi neišvengamais nuostoliais. Suomiai siūlo alternatyvą: šią šilumą galima surinkti ir panaudoti miestų centralizuotam šildymui, paverčiant serverių infrastruktūrą savotiška šilumos gamykla.

Miestai šildomi serveriais

Suomiškoje sistemoje serverių skleidžiama šiluma surenkama ir perduodama į miestų šildymo tinklus, pasitelkiant šilumos siurblius, kurie temperatūrą pakelia nuo maždaug 30 °C iki net 90 °C. „Bloomberg“ pabrėžia, kad tai — ne idėja, o jau taikoma praktika.

Vienas 75 MW galios duomenų centras Mäntsälä mieste aprūpina šiluma apie 2,5 tūkst. namų — tai sudaro beveik du trečdalius viso miesto poreikio. Rezultatas gyventojams: centralizuoto šildymo kaina sumažėjo 11 %.

Ambicingi Suomijos planai

Espo regione artimiausiais metais net 40 % šilumos turėtų būti gaunama iš duomenų centrų.
„Microsoft“ ir „Fortum“ bendras projektas numato šildyti ištisus Helsinkio rajonus.
„Google“ duomenų centrui Haminoje keliami dar ambicingesni tikslai — jo perteklinė šiluma turėtų patenkinti iki 80 % vietinio šildymo tinklo poreikio.

Nacionaliniu mastu šilumos atgavimo potencialas vertinamas apie 2 TWh per metus — tai prilygsta vidutinės elektrocentrės gamybai.

Kodėl šis modelis toks patrauklus?

Kodėl duomenų centrų šiluma tokia vertinga?

Nuolatinis šilumos šaltinis.
Serveriai veikia 24/7, todėl šilumos srautas yra pastovus ir itin patikimas — stabilesnis nei vėjo ar saulės energija.

Šiluma ― praktiškai „nemokama“.
Ji susidaro bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo apkrovos. Viskas, ko reikia — ją surinkti ir panaudoti.

Mažesnės kuro sąnaudos.
Kuo daugiau panaudojama perteklinės duomenų centrų šilumos, tuo mažiau reikia dujų ar kitų iškastinių energijos šaltinių.

Mažesni mokesčiai gyventojams.
Kai kur šilumos gamybos kaštai sumažėjo keliais procentais, o Mäntsälä mieste — net 11 %.

Didina energetinį saugumą.
Tokie projektai mažina priklausomybę nuo dujų kainų šuolių ir stiprina miestų atsparumą energetinėms krizėms.

Bet iššūkių taip pat netrūksta

Didelės pradinės investicijos.

Šilumos siurblių, vamzdynų ir prijungimo prie centralizuoto šildymo tinklų įrengimas gali kainuoti dešimtis ar net šimtus milijonų eurų.

Vietos problema.

Duomenų centrai turi būti pakankamai arti šilumos tinklų, kad perteklinės šilumos perdavimas būtų efektyvus ir ekonomiškas.

Infrastruktūros trūkumas.

Daugelyje šalių nėra tinkamai išvystytų centralizuoto šildymo tinklų arba trūksta bendradarbiavimo tarp technologijų įmonių ir miestų šilumos tiekėjų.

Energetikos iššūkis.

Augant serverių elektros poreikiui, būtina užtikrinti, kad visa sistema nesiremtų iškastiniu kuru — kitaip šildymo nauda klimato požiūriu bus mažesnė.

Ateities vizija: serveriai gali šildyti ne tik Suomiją

„Bloomberg“ pabrėžia, kad Suomija jau dabar įgyvendina sprendimą, kuris yra ir novatoriškas, ir praktiškas. Duomenų centrai — dažnai kritikuojami dėl milžiniško energijos suvartojimo — gali tapti švarios, pigesnės ir vietinės šilumos šaltiniu.

Jeigu ši schema pasiteisins, ji gali tapti įprastu reiškiniu ir kituose Europos miestuose. Šiluma, kuri dar visai neseniai tiesiog išgaruodavo į orą, netrukus gali šildyti mūsų namus — ir ne tik Suomijoje.