Jie pastatė tunelį dykumos viduryje. Kas slypi 560 metrų gylyje? (FOTO, VIDEO)

Būtent čia Kinija nori spręsti vieną sudėtingiausių šiuolaikinės energetikos problemų: ką daryti su radioaktyviosiomis atliekomis, kurios išlieka pavojingos šimtus tūkstančių metų.

Tunelio, atveriančio prieigą prie požeminio komplekso, užbaigimas patraukė pasaulio dėmesį, nes panašių įrenginių yra nedaug, jiems reikia milžiniško tikslumo ir daugelio metų pasiruošimo.

#CRCCTech Developed by #CRCC, the “Beishan No. 1” TBM has completed a 7-km steep spiral tunnel in ultra-hard rock, smoothly handling tight curves and tough geology—setting a new benchmark for complex tunneling. pic.twitter.com/3722ETUb3Q

— China Railway Construction Corporation (@CRCCNews) January 4, 2026

Beišano laboratorijos vieta nėra atsitiktinė. Šis Gansu provincijos regionas buvo pasirinktas po beveik 30 metų trukusių geologinių tyrimų. Nuo 1996 m. mokslininkai išgręžė beveik 100 gręžinių, analizuodami uolienų stabilumą ir struktūrą. Svarbiausi radiniai buvo rasti masyviose, nepažeistose granito formacijose, kurios susiformavo maždaug prieš 260 milijonų metų. Kieta, stabili uoliena ir retas gyventojų skaičius daro šią vietovę idealia vieta pavojingoms medžiagoms izoliuoti.

#CRCCFocus On Sep. 4, the world's first large-slope tunnel-boring machine built by #CRCC rolled off the production line in Changsha, #Hunan Province. ⚙️🥇

This "Beishan No. 1" #machine will be used in the construction of an underground laboratory in Beishan, Gansu Province. pic.twitter.com/cN8osxcSa8

— China Railway Construction Corporation (@CRCCNews) September 7, 2022

Kaip pabrėžia Kinijos nacionalinė branduolinė korporacija, dauguma branduolinės energetikos atliekų yra mažo arba vidutinio aktyvumo ir laikui bėgant praranda savo radioaktyviąsias savybes. Tačiau didžiausias iššūkis išlieka maždaug 1 % didelio aktyvumo atliekų, kurias reikia izoliuoti šimtus tūkstančių metų. Saugiausias sprendimas – jas laikyti 500–1000 metrų gylyje po žeme.

Šis požiūris kartais vadinamas „paskutine grandimi branduolinės pramonės grandinėje“.

Beišano požeminės laboratorijos širdis yra spiralinė rampa. Tunelis, kurio skersmuo didesnis nei 7 metrai, yra maždaug 7 kilometrų ilgio ir leidžiasi 10 procentų kampu (tai reiškia, kad kas 100 metrų ilgio nukrenta 10 metrų), o maksimalus gylis siekia 560 metrų.

Konstrukciją sudaro trys vertikalios šachtos ir du tyrimų lygiai. Jos konstrukcija buvo nemenkas iššūkis dėl granito kietumo, staigių posūkių ir ypatingo tikslumo poreikio.

Projektui buvo sukurta speciali gręžimo mašina „Beishan No. 1“ , suprojektuota ir pagaminta Kinijoje. Tai pirmoji tokio tipo gręžimo mašina, galinti gręžti stačius, lenktus tunelius per itin kietą uolieną.

Operatoriams teko susidurti su dideliu rampos pasvirimu, taip pat su iškastos medžiagos išvežimo iššūkiais. Visa tai šimtus metrų po žeme!

Įdomu tai, kad objekto statyba neapsiribojo vien inžineriniais darbais. Tuo pačiu metu buvo atliekami moksliniai eksperimentai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 40 nacionalinių ir tarptautinių mokslinių tyrimų institucijų bei universitetų komandų. Šis bendradarbiavimas lėmė gręžimo, uolienų smulkinimo ir medžiagų transportavimo naujoves.

Kinijos mokslininkai pabrėžia, kad Beišano laboratorija ateityje taip pat pasitarnaus žinių ir patirties mainams su kitomis šalimis.