Jie neturi smegenų, bet sustabdė atominius milžinus: mįslinga apgultis galingiausioje stotyje (Video)

Medūzų spiečius pateko į vienos galingiausių atominių elektrinių Europoje – Gravlino atominės elektrinės Prancūzijoje – reaktoriaus aušinimo sistemą. Dėl to buvo sustabdyti trys iš šešių reaktorių, rašo „Indiandefencereview.com“.

Incidentas įvyko sekmadienį. Iki pirmadienio ryto laikinai buvo išjungtas ir ketvirtasis reaktorius. Pasak valstybinės energetikos bendrovės „Électricité de France“ (EDF), saugos sistemos veikė pagal projektą ir nebuvo jokios grėsmės personalui, įrenginiams ar aplinkai.

Pažymima, kad vien Gravlino AE tiekia beveik 6 % visos elektros energijos Prancūzijoje. Apskritai šalis šiuo metu eksploatuoja 57 reaktorius ir pagal įrengtą atominių elektrinių galią užima antrąją vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų, pagal šį rodiklį lenkdama Kiniją, nepaisant to, kad jos gyventojų skaičius yra maždaug dvidešimt kartų mažesnis.

Gravlino stotis vandenį aušinimui ima iš gretimo kanalo, kuris įteka į Šiaurės jūrą. Pakrantėje esančios atominės elektrinės dažnai naudoja jūros vandenį dėl jo efektyvumo šalinant šilumos perteklių.

EDF teigimu, medūzos susikaupė šalia siurblinės, tiekiančios vandenį aušinimui, filtravimo būgnų. Nors filtravimo sistemos yra sukurtos taip, kad jūros organizmai nepatektų į jautrią infrastruktūrą, jos ne visada sugeba visiškai išvengti užsikimšimų vandens paėmimo vietoje.

Reaktorių išjungimas vadinamas atsargumo priemone. EDF teigė, kad medūzos „nepaveikė įrenginių, personalo ar aplinkos saugumo“. Tuo pačiu metu to negalima pasakyti apie pačius jūros gyvūnus, nes jie neišgyveno susidūrimo su stoties infrastruktūra.

Tai ne pavienis atvejis. Pasak žiniasklaidos, pastaraisiais metais medūzos sutrikdė branduolinių objektų darbą keliose šalyse, ypač Japonijoje, Škotijoje ir Švedijoje.

Kaip rašoma leidinyje, viena biologinė savybė medūzas daro ypač problemiškomis: po mirties jos linkusios suskystėti ir virsti drebučių pavidalo mase. Šis procesas leidžia jų liekanoms praeiti pro tam tikrus filtravimo barjerus, o tai sukelia dar daugiau komplikacijų aušinimo sistemose. Tai, kas prasideda kaip masės kaupimasis vandens įleidimo angoje, greitai virsta technine problema stočių operatoriams.

Gravlino stoties situacija atitinka platesnę tendenciją, kai jūros organizmai trukdo pramonės infrastruktūros darbui, ypač pakrančių objektuose, kurie priklauso nuo atvirų aušinimo sistemų.

Su medūzomis susijusių incidentų skaičiaus didėjimas yra susijęs su aplinkos pokyčiais. Vandenyno temperatūros kilimas sukuria palankias sąlygas kai kurių jų rūšių dauginimuisi. Klimato kaita, dėl kurios šyla jūros, prisideda prie tokių „žydinčių“ rūšių plitimo.

Tuo pačiu metu savo vaidmenį atlieka ir žemės ūkio nuotekos. Dėl maistinių medžiagų pertekliaus spartus planktono augimas sudaro vadinamąsias „negyvas zonas“. Tai zonos, kuriose mažai deguonies, kenkiančios daugeliui jūrų rūšių. Medūzos, neturėdamos smegenų, plaučių ar kraujo, yra mažiau jautrios tokioms sąlygoms. Ekosistemose, kurios patyrė pokyčių, savybės, atrodytų, primityvios, tampa privalumais.