Vilnių apjuosė antrasis elektros linijų žiedas: didžiulis strateginis projektas sparčiai juda į priekį

Šiuo metu vykdomi paskutiniai darbai, 330 kV elektros perdavimo oro liniją Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstruojant iš vienos grandies į dviejų grandžių liniją. Šis pokytis reiškia, kad iš esmės transformatorių pastotes Elektrėnuose ir Trakų Vokėje jungs nebe viena, o dvi linijos.

Iki darbų pabaigos liko pastatyti 4 atramas iš 125, taip pat nutiesti 7 km laidų. Šiuos darbus planuojama baigti per spalio mėnesį, o visą projektą – gruodį. Vilniaus rekonstrukcijos projektas pradėtas 2016 m. vasarą, o rangos darbai – 2019 m. pradžioje. Iš viso investuota 19,2 mln. Eur.

„Akivaizdu, kad sinchronizacija iš planų ir projektų virsta realia infrastruktūra. Kiekvienas užbaigtas projektas didina mūsų sistemos patikimumą ir techniškai priartina prie sinchronizacijos su Europa. Ateinančiomis dienomis laukiame ir žinių iš Europos Komisijos dėl antrojo sinchronizacijos etapo finansavimo, kuris dar labiau sutvirtins šio keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – projekto pamatą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Iki 2025 m. pabaigos, kai Baltijos šalys atsiskirs nuo vadinamojo BRELL žiedo ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų, Vilnių apjuos 330 kV linijų žiedas, užtikrinsiantis tiekimo patikimumą sostinei.

„Linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija reikalinga dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, besiplečiančiai šalies sostinei jau reikia daugiau elektros, o ateityje poreikis dar labiau išaugs. Tuo pačiu šiuo metu kuriame pačių galingiausių – 330 kV įtampos – linijų žiedą aplink Vilnių, kurį sudarys Lietuvos elektrinės, Vilniaus ir Neries pastotes jungiančios linijos. Viena iš jų jau yra, vieną šiandien stipriname dvigubai, o dar vienos – linijos Vilnius–Neris – projektas sparčiai juda į priekį teritorijų planavimo stadijoje. Tam, kad įgyvendintume sinchronizaciją, turime užtikrinti, kad vidinis šalies tinklas, atsijungus nuo BRELL, galės savarankiškai, saugiai ir patikimai veikti, o šis žiedas aplink Vilnių yra labai svarbi šio tinklo dalis“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Pasak jo, užbaigus šį projektą jau bus atliktas ketvirtadalis visų sinchronizacijos darbų. Iš viso 14 sinchronizacijos projektų apima jūrinės jungties su Lenkija „Harmony Link“ statybą, esamos jungties „LitPol Link“ išplėtimą, pritaikant darbui sinchroniniu režimu, 3 sinchroninių kompensatorių įrengimą, vidinių tinklų stiprinimą ir sistemos valdymo bei IT tobulinimą.

 „Litgrid“ jau baigė du iš 14 Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos projektų – pernai buvo išplėsta Bitėnų pastotė, o šiemet – nutiesta nauja 110 kV linija Pagėgiai–Bitėnai.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Baltijos šalys prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų ir pradės veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis 2025 m.