Kaip aukštai gali iškilti bitkoinas? Pamokanti istorija su Leonardo da Vinčio paveikslu ir investicijomis į auksą

Kaip aukštai gali iškilti bitkoinas? Lapkritį jo kursas, dažnai šokinėjantis tai aukštyn, tai žemyn, kirto $7 000 žymą ir toliau ryžtingai kyla. Lapkričio 27 dieną – praėjus vos savaitei nuo 8 000$ ribos peržengimo – bitkoino kaina viršijo 9 000$, o šio straipsnio publikavimo metu beveik pasiekė 10 000$.

Bitkoino istorija atrodo visiškai iracionali, tačiau įsitikinusieji neišvengiamu kriptovaliutos žlugimo privalo susitaikyti su pačių žmonių iracionalumo faktu.

Prisiminkime, pavyzdžiui, neseniai įvykusį Leonardo da Vinčio paveikslo „Pasaulio gelbėtojas“ pardavimą už $450 mln. Rekordiškai didelę kainą – už tokius pinigus būtų buvę galima įsigyti visą Velaskeso darbų galeriją – geriausiai paaiškina prekės išskirtinumas. Privatiems asmenims priklauso vos du ar trys šio Renesanso epochos meistro darbai. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 metais menui visame pasaulyje buvo išleisti ~$45 mlrd, visai gali būti, kad tokia unikali prekė galėjo „praryti“ 1% visos rinkos.

Apie galimą kriptovaliutos kainos augimą vertėtų samprotauti panašiai.

Dabartinė visų esamos kriptovaliutos įvertintos maždaug $300 mlrd. Tai galima palyginti su $6 trln pasaulinių aukso atsargų, $55 trln akcijų, $94 trln valstybės vertybinių popierių ir $162 trln gyvenamojo nekilnojamojo turto (remiantis agentūros Savills 2016 metų ataskaita ).

Vertinant absoliučiomis kainomis, toks augimas atrodo gan įspūdingai. Bet palyginus investicijų į auksą apimtis su akcijų ir skolų rinkos apimtimis, pokytis ganėtinai menkas – maždaug prilygsta akcijų ir obligacijų rinkų svyravimams 1%. (Didesnė reikšmė būtų, jei skaičiuotume ir centrinių bankų rezervus, juvelyrinius dirbinius ir komercines atsargas, naudojamas medicinoje ir elektronikoje. Tačiau didžioji šio aukso savininkų dalis menkai reaguoja į pasiūlos ir paklausos pokyčius. Nedaugelis parduoda savo šeimos relikvijas ir vestuvinius žiedus vien dėl to, kad išaugo kaina.

Panaši ir kriptovaliutų dinamika. Iki 2009-ųjų jos neegzistavo ir iki šiol jas buvo gan sudėtinga įsigyti ir saugoti, nekalbant jau apie prekybą jomis. Netrukus šis procesas supaprastės dėl, pavyzdžiui, CBOE Global Markets ir CME Group, kurios rengiasi pradėti prekybą bitkonų ateities sandoriais ir opcionais. Pranešama, kad netgi tokie žymūs skeptikai, kaip JPMorgan Chase, ieško būdų padėti savo klientams investuoti į kriptovaliutų išvestinius įrankius. Vos tik lėšų investavimo barjerai pradės griūti, ir bet kuris diletantas, pasinaudodamas savo sąskaita brokerių svetainėse, tokiose kaip Charles Schwab, galės pirkti bitkoinus, nesistebėkite, kad kriptovaliutų kainos dar šoktels viršun. Bent jau laikinai.

Galima būtų sudėti $300 mlrd kriptovaliutų su $1,66 trln investicinių aukso aktyvų, ir taip gauti portfelį, kuris potencialiai galėtų eiti prieš rinką (turėti neigiamą beta koeficientą*; nors nežinoma, ar kriptovaliutos tokį koeficientą iš viso turi). Dabar kriptovaliutos sudaro ~15% tokio hipotetinio portfelio. Jei ši dalis išaugs iki 20%, jų rinkos kapitalizacija padidės beveik trečdaliu – iki $392 mlrd; iki 25% – pasieks $490 mlrd.

Beje, lygiai taip pat tikėtina, kad kriptovaliutų rinkos kapitalizacija smuks iki $200 mlrd, $100 mlrd ar dar žemiau. Bet, nors kai kurios skaitmeninės valiutos gali visiškai nuvertėti (kaip ir atskiros akcijos), vargu ar būtų galima tvirtinti, kad tokių aktyvų klasės išeis iš mados (nebent, aišku, jei visų šalių valdžios ims ir bendromis pastangomis tokias valiutas uždraus).

Žmonės kelia bitkoinų kainą dėl tos pačios priežasties, dėl kurios visi investuoja į geriausius pajų investicinius fondus. Jie daro naujokų klaidą: mano, kad praeities rezultatai garantuoja ateities pajamas. Nors tokia motyvacija iracionali, ji tokia pat sena, kaip ir pats investavimas. Bandyti šiuos žmones paprotinti – tas pats, kas prašyti vėjo nepūsti.

David Fickling

* beta koeficientas, β (fin.) – investicijų kintamumo rodiklis, lyginant su visos rinkos kitimu.