Kyla milžiniška grėsmė: gali nutekėti JAV ir Rusijos branduolinių ginklų paleidimo kodai

JAV valstybės departamentas išdėstė savo viziją, ar dirbtinis intelektas gali turėti prieigą prie tokio tipo ginklą turinčių šalių branduolinio arsenalo, rašo portalas „Wired“. Valstybės departamentas paragino kategoriškai atsisakyti įleisti dirbtinį intelektą į tokią pavojingą zoną kaip branduoliniai ginklai. Tačiau, pasak redakcijos eksperto Willo Knighto, kai kurios valstybės gali su tuo nesutikti.

JAV valstybės departamentas parengė politinę deklaraciją dėl atsakingo dirbtinio intelekto naudojimo kariniais tikslais, ragindamas visas branduolines galias neįvesti dirbtinio intelekto į tokią pavojingą sritį, dėl kurios gali žūti visa žmonija. Galutinį sprendimą dėl branduolinio ginklo panaudojimo turėtų priimti tik žmonės, antraip filmo „Terminatorius“ scenarijus gali tapti realybe.

Tačiau šis dokumentas niekaip teisiškai neįpareigoja Jungtinių Valstijų ar kitų branduolinių šalių, mano redakcijos DI ekspertas Willas Knightas. Anot jo, tarp tokių šalių turėtų būti pasirašytas platus susitarimas, kuriame būtų aiškiai išdėstyti DI panaudojimo ginklų kūrime standartai, o apie dirbtinio intelekto įvedimą į branduolinę sferą negali būti nė kalbos.

Tačiau jis teisingai pažymi, kad neuroniniai tinklai yra labai naudingi ten, kur nėra pakankamai greitos reakcijos net iš apmokyto specialisto. Pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad oro gynybos naikintuvai sugebės savarankiškai susidoroti su visu būriu dronų, akimirksniu persijungdami nuo taikinio prie taikinio, tačiau dirbtinis intelektas tai gali.

Žmogaus teisių organizacijos, tokios kaip Tarptautinis Raudonasis Kryžius ir „Stop Killer Robots“, siekia ne tik apriboti DI naudojimą branduoliniuose ginkluose, bet ir apskritai uždrausti jo atsiradimą bet kokiame ginkle. Žmogaus teisių aktyvistai mano, kad nuo autonominių ginklų mirtų daug daugiau žmonių nei nuo atsitiktinių kareivių šūvių ar klaidingo raketos pataikymo.

Tačiau tokios šalys kaip JAV, Rusija, Izraelis, Pietų Korėja ir Australija visais įmanomais būdais blokuoja žmogaus teisių aktyvistų bandymą šią idėją stumti per JT organizaciją. Viena iš priežasčių yra ta, kad šios valstybės savo karinėse programose turi DI ir jau aktyviai naudoja tokius ginklus.

Ekspertas mano, kad jeigu dirbtinio intelekto plėtra kariniame-pramoniniame komplekse negali būti uždrausta, tuomet labai svarbu bendromis visų šalių pastangomis pagaliau parengti aiškias instrukcijas ir bendrus įsipareigojimus dėl jo įgyvendinimo standartų. Be to niekas negali būti tikras, kad rytoj kuri nors šalis savo „branduolinio portfelio“ nepatikės dirbtiniam intelektui.