Noras būti švenčiausiems ar nepamatuotas trumparegiškumas? Kodėl Lietuva vienintelė regione yra uždraudusi kasetinę amuniciją?

JAV Ukrainai pažadėjo kasetinę amuniciją 155 mm artilerijai. Kiek netikėtai tai tapo kontroversišku ėjimu - pasigirdo kalbos apie etiką. Tiesa, neaišku, kuo jas galima paremti, nes nei Ukraina, nei JAV nėra uždraudusios kasetinės amunicijos gamybos, tiekimo ar naudojimo, o Rusija ją naudoja nuo pirmos invazijos dienos. Ir naudoja gausiai, ir ne tik artilerijos sviedinius. JAV apskritai intensyviai vysto kasetinę ginkluotę ir laiko ją labai efektyvia.

Kasetinė amunicija iš tikrųjų turi prastą reputaciją. Tokio ginklo (bombos, raketos ar artilerijos sviedinio) korpusas ore atsiveria, paskleisdamas daug mažesnių užtaisų. Jie pasėjami dideliame plote ir efektyviai sunaikina priešo karius ir silpnai šarvuotą techniką. Jei krisdamas ant tranšėjos dugno gali išvengti netoli kritusio įprasto artilerijos sviedinio skeveldrų, kasetinės amunicijos užtaisų išvengti nepavyks, nes jie pasklinda dideliame plote. Kasetinė amunicija yra labai efektyvi, bet turi prastą reputaciją, nes tie maži užtaisai - kasetės - yra visiškai nesusekami. Niekas negali pasakyti, ar visi sprogo ir kur yra nesprogę. Todėl po karo juos gali rasti vaikai. Ir, deja, būna, kad randa.

Filmukas apie 155 mm DPICM sviedinius:

Taigi, labai panašiai kaip priešpėstinių minų atveju, kasetinę amuniciją stengiamasi uždrausti. Osle pasirašyta ir 2010 metais įsigaliojusi konvencija draudžia naudoti, gaminti, kaupti ir perduoti tokią amuniciją. Ją pasirašė 108 šalys, įskaitant Lietuvą. Bet JAV, Rusijos ir Ukrainos parašų po Kasetinės amunicijos konvencija nėra. Taigi, Ukraina jas gali naudoti ir JAV jas gali suteikti. „O kas bus po karo?“ - kas atsakys į šį klausimą. Bus išminavimo operacija bet kuriuo atveju. Tarptautiniuose santykiuose labai svarbus abipusiškumo principas ir taip neveikia, nes Ukraina negali naudoti priešpėstinių minų (yra pasirašiusi Otavos konvenciją), o Rusija gali ir naudoja.

Kitas klausimas, ar gerai tai, kad Lietuva negali naudoti kasetinės amunicijos? Nes Latvija, Lenkija, Estija ir Suomija tokio pažado nedavė. Jos, beje, kasetinių ginklų ir taip neturi (ir Lietuva neturėjo), bet joms jie galėtų būti suteikti kaip, pavyzdžiui, Ukrainai, jei prireiktų. Lietuva, beje, buvo viena iš pirmųjų Kasetinės amunicijos konvenciją pasirašiusių šalių. Jei įdomu (o labai įdomu!), didžiausią postūmį diskusijoms dėl tokios konvencijos reikalingumo suteikė 2006-ųjų Libano karas, o Lietuva pasirašymą paskelbė 2008-aisiais - didžiausias progresas šia linkme įvyko vadovaujant Gedimino Kirkilo vyriausybei, bet taškai sudėti jau Andriaus Kubiliaus laiku.

Gal kasetinę amuniciją tikrai reikėtų uždrausti. Įvairiais skaičiavimais, nesprogsta apie 20-40% mažųjų užtaisų ir jie lieka pavojingi ilgą laiką. Bet tai reikėtų daryti koordinuotai. Idealiu atveju, visos NATO mastu, bet bent jau regione tai tikrai. Technologijos juda pirmyn - jei JAV sukurs kasetinę ginkluotę, kuri nepaliks nesprogusių pavojingų užtaisų, Lietuva paliks tą konvenciją? Kam ją reikėjo pasirašyti, kai tokios ginkluotės, kaip ir planų ją pirkti, čia ir taip nebuvo? Latvija ir Estija drausti kasetinės amunicijos nesuskubo būtent dėl to - galim ir dramblių medžioklę uždrausti, bet kam? Juk, žvelgiant į ateitį, yra šansų, kad kasetinė amunicija bus saugi. Arba tiesiog labai reikalinga, kaip dabar Ukrainai.

Kad jau prakalbome, reikėtų koordinuoti ne tik ginklų draudimą/leidimą, bet ir ginkluotės įsigijimą - tai, kokius ginklus perka Lenkija, turėtų būti faktorius renkantis ginklus Lietuvai. Nes prireikus, būtų galima koordinuoti logistiką (pavyzdžiui, atsargines dalis) bei mokymus. NATO amunicijos standartai įtvirtinti būtent tokia logika, bet diplomatiją šį mąstymą galėtų išplėsti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos tankistai nė akimirkai nepasimestų gavę tankų iš Lenkijos. Ar kad kasetinė amunicija, kurios uždraudimas priešui nė sapnuose nėra matomas, negintų tik Lenkijos, Latvijos ir Estijos