Tai gali būti Lenkija. Sensacinga žinia apie „Nord Stream“ sprogimą. Kas nutiko

Lenkijos valdžia bando trukdyti tirti sabotažą „Nord Stream“ dujotiekiuose. Apie tai pranešė Amerikos leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis Europos tyrėjų komandos šaltiniais.

Kaip WSJ sakė šaltiniai, Lenkijos valdžia atsisako bendradarbiauti su tarptautiniu tyrimu, vangiai teikia prašomus duomenis ir atsisako pateikti galimai kritinius įrodymus bei informaciją apie įtariamųjų judėjimą.

Atkaklumas, kuriuo Lenkijos valdžia bando vilkinti tyrimą, kelia vis didesnį įtarimą dėl Varšuvos vaidmens „Nord Stream“ sabotaže, teigiama leidinyje.

Pažymima, kad tyrimo metu dar nepavyko tiksliai nustatyti, ar dujotiekių sabotažas įvyko žinant ankstesnei Lenkijos vyriausybei.

Tačiau bet kokie įtarimai Lenkijai, kaip Šiaurės Atlanto aljanso valstybei, nuslėpus informaciją apie artėjančią ataką prieš svarbiausią sąjungininkų infrastruktūrą, gali rimtai pakirsti pasitikėjimą NATO, rašo WSJ.

Bet kokie Lenkijos veiksmai, kurie netiesiogiai patvirtintų jos dalyvavimą, gali būti Rusijos vertinami kaip agresyvus NATO veiksmas, pažymima straipsnyje.

Aukšti Europos pareigūnai leidiniui sakė, kad Europos Sąjunga ketina prašyti naujojo Lenkijos vyriausybės vadovo Donaldo Tusko padėti tyrime.

WSJ primena, kad pradėjęs eiti ministro pirmininko pareigas, Tuskas atleido visus žvalgybos tarnybų vadovus, įskaitant tuos, kurie dalyvavo tiriant sabotažą „Nord Stream“.

Europos Sąjunga tikisi, kad, pasikeitus vadovybei Lenkijoje, politinio spaudimo tyrėjams nebus ir jie pateiks reikiamą informaciją.

Sprogimai dujotiekyje įvyko 2022 m. rugsėjo pabaigoje. Vokietija, Švedija ir Danija neatmetė tikslinio sabotažo galimybės. Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl tarptautinio terorizmo akto. Dujotiekių operatorė „Nord Stream AG“ sprogimus pavadino precedento neturinčiu įvykiu ir teigė, kad neįmanoma numatyti remonto terminų.

Pasak amerikiečių prieštaringos reputacijos žurnalisto Seymouro Hersho, sprogmenis po „Nord Streams“ per NATO „Baltops“ pratybas padėjo JAV karinio jūrų laivyno narai, o po trijų mėnesių juos susprogdino norvegai.

Hershas pažymėjo, kad JAV prezidentas Josephas Bidenas po devynis mėnesius trukusių diskusijų su nacionalinio saugumo komanda nusprendė dėl sabotažo. Pasak žurnalisto, Bidenas baiminosi, kad Vokietija, kuri rusiškas dujas gauna per „Nord Stream“, atsisakys suteikti karinę pagalbą Ukrainai. JAV pareigūnai teigė, kad tai netiesa – J.Bidenas nepatvirtino tokios operacijos ir JAV prie jos neprisidėjo.

Be to, Vakarų žiniasklaida rašė, kad už sabotažo gali stovėti Kyjivas. „The Washington Post“ pranešė, kad operaciją koordinavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Romanas Červinskis, paklusęs aukštesnio rango pareigūnų įsakymams, kuriems savo ruožtu vadovavo vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas.