„Geležinis kupolas“ virš Izraelio sulaikė pirmąją raketą

Pirmoji „Geležinio kupolo“ baterija buvo dislokuota prie Izraelio pietuose esančio Ber Ševa miesto praėjusį mėnesį ir kovinį budėjimą pradėjo kovo 27 dieną. Antroji baterija balandžio pradžioje buvo dislokuota prie šalies pietvakariuose esančio Aškelono miesto.

Kokio tipo iš Gazos paleistą raketą numušė „Geležinio kupolo“ antiraketa, neskelbiama. Šiuo metu ši nacionalinė priešraketinės gynybos sistema tėra eksperimentiniame plėtros etape ir, pasak kariškių, kol kas negali visiškai „uždengti" Izraelio teritorijos, be to, negali garantuoti, kad  pirmųjų baterijų saugomuose rajonuose bus užtikrinta apsauga nuo visų tipų raketų.

Pagal Izraelio Gynybos ministerijos planą pirmosios „Geležinio kupolo“ baterijos turi būti dislokuotos palei Gazos ruožo sieną, o vėliau –pasienyje su Libanu. Kad būtų galima patikimai „uždengti" šalies šiaurinius ir pietinius rajonus, reikia 20 tokių priešraketinės gynybos baterijų. Kiekviena iš jų gali saugoti iki 150 kvadratinių kilometrų ploto teritoriją. Tikimasi, kad per artimiausius 2 metus kovinį budėjimą pradės dar 4 „Geležinio kupolo“ baterijos.

Visos nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos „Iron Dome“ komponentų gamyba ir dislokavimas kainuos ne mažiau, nei milijardą šekelių – apie 262 milijonų JAV dolerių.

Dalį šių išlaidų padengs JAV: prezidentas B. Obama pritarė šiam tikslui Izraeliui skirti 205 mln. dolerių paramą. Praėjusią vasarą „Geležinio kupolo“ priešraketinė sistema buvo išbandyta su Izraelio kariuomenėje jau naudojamais priešraketinės gynybos kompleksais. Bandymai buvo vykdomi liepos 11 – 14 dienomis. Juose dalyvavo Izraelio Gynybos ministerijos Ginkluotės ir technologijų plėtros valdyba (ADWTI), šalies karinės oro pajėgos ir „Iron Dome“ sistemą sukūrusi Izraelio bendrovė „Rafael“.

Pranešama, kad bandymų metu „Geležinis kupolas“ nepraleido nė vienos „priešo“ paleistos artimojo nuotolio raketos. Sistema turėjo aptikti ir sunaikinti taikinius, imituojančius „Hamas“ kovotojų naudojamas „Qassam“ raketas Izraelio teritorijai apšaudyti ir 122 mm sutelktos ugnies raketinių sistemų „Grad“ ir „Katiuša“ reaktyvinius sviedinius.

„Geležinis kupolas“ ne tik fiksuoja ir seka į Izraelį paleistas trumpojo nuotolio raketas, bet ir apskaičiuoja jų trajektorijas ir nustato būsimo pataikymo vietas. Tuo atveju, jei raketa ar reaktyvinis sviedinys turėtų nukristi negyvenamoje vietoje, juos naikinančios antiraketos nepaleidžiamos.

Bendrovės „Rafael“ skaičiavimais, vienos „Iron Dome“ perimtos trumpojo nuotolio raketos sunaikinimo kaina turėtų nukristi iki žemiau 50 000 JAV dolerių, kai tik bus pagaminta pirmoji 1000 antiraketų partija. 2006 m. vykusio antrojo Libano karo metu į Izraelio miestus ir gyvenvietes pataikė tik apie 1000 (apie 25 proc.) iš visų „Hezbollah“ paleistų „Katiuša“ reaktyvinių sviedinių. Pasak „Rafael“ atstovų, jei tuo metu būtų veikusi „Iron Dome“ sistema, didžiąją dalį šių raketų būtų buvę galima numušti už kelių dešimčių milijonų šekelių kainą – nepalyginamai mažiau, nei buvo patirta nuostolių dėl žmonių žūties ir sunaikinto turto.

Viena „Iron Dome“ baterija gali „uždengti“ 150 kvadratinių kilometrų teritoriją ir apsaugoti ją nuo raketų, kurios leidžiamos už 4 – 70 kilometrų. Vieną „Geležinį kupolą“ sudaro 3 raketų paleidimo įrenginiai, turintys po 20 „Tamir“ antiraketų, ugnies valdymo centras ir bendrovės „Elta Systems“ pagamintas daug taikinių vienu metu sekti galintis radaras EL/M-2084.