Netolimos ateities oro uostai: keisis beveik viskas - neliks jokių patikrų

Įsivaizduokite: atvykstate į oro uostą. Prie įėjimo paliekate savo registruotą bagažą ir iš karto einate prie vartų. Jokių eilių prie metalo detektorių ir daiktų patikros – išmanios mašinos iš jūsų veido supras, kas esate ir kur skrendate, bei nuskenuos jūsų krepšį jums to net nepastebėjus. Specialios programos praneš darbuotojams apie įtartinus keleivius, o visiems kitiems liks tik vienas rūpestis – kaip atsilaikyti ir nenusipirkti tų per brangių, tačiau taip skaniai kvepiančių cinamoninių bandelių oro uosto kavinėje. Ši ateitis – visai ne tolima.

Kokie pokyčiai laukia?

Nuo 1980 metų oro uostai per daug nesikeitę, bet JAV saugumo tarnybos jau pradėjo testuoti veido atpažinimo sistemas ir biometrinius skanerius, kurie gali akimirksniu aptikti įtartinus keleivius. Tarsi per filmus per kelias dienas nukeliauti nuo oro uosto durų iki lėktuvo kabinos gali tapti įmanoma jau per ateinančius 5-10 metų, sako JAV Transporto apsaugos departamento atstovas Steve'as Karolys.

Oro uostų apsaugos punktai nuolat turi balansuoti tarp dviejų dalykų – visiems reikia ir saugumo, ir greičio. Keleiviai rūpinasi kaip kuo greičiau patekti į lėktuvą, darbuotojai – kaip užtikrinti saugumą. Eilės čia nepatinka nei vieniems, nei kitiems. Negana to, mašinoms taip pat nelengva – jos privalo aptikti visas galimas grėsmes, tačiau išvengti netikro pavojaus bei per daug nekliudyti keleivių privatumui. Tai padaryti ne visuomet lengva.

Pavyzdžiui, ar žinojote, kad medus ir skysti sprogmenys molekuliniu lygiu gali atrodyti identiški? Žmonės, gaminantys skanerius oro uostams, turi apgalvoti kiekvieną tokią smulkmeną. Kokie pokyčiai laukia? Jau visai greitai oro uostose turėtų nelikti rentgeno skanerių. Juos pakeis kompiuterizuoti tomografiniai skaneriai, pro kuriuos dauguma bagažo turėtų eiti sklandžiai ir greitai.

Tokie skaneriai jau naudojami didesniam, registruotam bagažui, bet kelios kompanijos jau kuria mažesnius ir pigesnius skanerius, kurie galėtų būti naudojami ir rankiniam bagažui. Transporto apsaugos departamentas bendradarbiauja su naujus skanerius kuriančiomis įmonėmis. Kai kuriuose Europos oro uostose jau galima rasti tiek tomografinių skanerių, tiek dar pažangesnių technologijų, leidžiančių aptikti ir pavojingus skysčius. Tokiems skaneriams įsigalėjus, galėsite pamiršti apie tai, kad skysčius ar nešiojamus kompiuterius bei kitą techniką būtina ištraukti iš visų krepšių.

Jokių patikrų?

Šiandien į oro uostų apsaugą imta žiūrėti tarsi į ekosistemą, kuri prasideda keleiviui dar neatvykus į oro uostą, o baigiasi jam pasiekus kelionės tikslą. Tiesa, vis dar aiškinamasi, kaip šiame kontekste turės atrodyti keleivių privatumas. Nors greitai tobulėjančios technologijos keičia keliautojų ir oro uostų apsaugos santykius, oro saugos specialistų darbas lieka tas pats. „Kartais žmonės pamiršta, kad vis dėlto mes dirbame tam, kad jie būtų saugūs.

Jei kelyje atsiranda trukdžių, tokių kaip apsaugos postai, jie čia yra ne be reikalo“, – S.Karolys. Kad naujienų adaptavimo procesai vyktų kuo greičiau, kai kuriose šalyse saugos tarnybos bendradarbiauja su verslininkais, kad kartu kurtų apsaugos sistemas, kurios būtų kuo tikslesnės, bet tuo pačiu kuo patogesnės keliautojams. Iš tokių iniciatyvų atsirado tokie dalykai kaip automatizuotos patikrinimo juostos bei automatizuotas bagažo patikrinimas, kuris leis keleiviams savo lagamino laukti 30 proc. trumpiau.

Globalūs pokyčiai

Amerikoje Transporto saugos administracija prižiūri 440 oro uostų, kuriuose įrengta daugiau kaip 13 tūkst. saugos įrangos, kurios tikslas – atrasti grėsmę keliančius keleivius ar bagažą. Mašinai sustojus veikti, o tai nutinka kartą per 10-15 metų, Transporto saugos administracijos darbuotojai turi pasirinkti iš naujų, jau patikrintų ir licencijuotų, įrenginių. Kasmet į šį sąrašą papuola kelios naujos technologijos, laukiančios savo eilės.

Ankščiau įmonės, norėjusios gauti Transporto saugos administracijos leidimą eksploatuoti savo įrangą turėjo pereiti ilgą biurokratinį procesą. Dažniausiai įvairiems testams atlikti prireikdavo trijų, penkių, o kartais ir dešimties metų. Šis atotrūkis tarp naujos technologijos atradimo ir jo pritaikymo oro uostuose puikiai parodo, kodėl net technologijoms vystantis itin sparčiai, oro uostuose pastaraisiais metais nebuvo daug naujienų. „Technologijos oro uostose smarkiai nesikeitė nuo 1980 metų. Daugybė oro uostų vis dar naudojasi rentgeno skaneriais, kurie šiandien negali atpažinti daugybės naujų sprogmenų“, – pasakojo S.Karolys.

Tiesa, JAV Transporto saugos administracija patvirtina vis daugiau naujų technologijų. O šiai organizacijai vienam ar kitam įrenginiui uždegus žalią šviesą, dažniausiai jis paplinta ir kitų šalių oro uostuose. Dėl to nesvarbu, kokioje pasaulio vietoje esate ar būsite po kelerių metų – keliauti ir klaidžioti po oro uostus tikrai bus paprasčiau. Ko gero tik vienas dalykas liks nepasikeitęs – bandelės čia ir toliau kainuos labai brangiai.