MIT atskleidė tūkstantmečių mįslę: paaiškėjo, kodėl neįtikėtino stiprumo senovės Romos pastatai stovi iki šiol

Senovės Romos inžinieriai buvo tikri statybos meistrai. Jie sukūrė labai tvirtas ir patvarias konstrukcijas, tarp kurių išsiskiria Panteonas arba „Visų dievų šventykla“, kuri išliko nepakitusi net po 2 tūkstantmečių. Šiai šventyklai priklauso didžiausio pasaulyje negelžbetonio kupolo rekordas. Mokslininkai mano, jog priežastis slypi romėnų naudotos labai stiprios statybinės medžiagos – vadinamojo pucolaninio betono – panaudojime, rašo „ScienceAlert“.

Pucolaninis  betonas – smulkių, į smėlį panašių vulkaninių pelenų ir kalkių mišinys. Jei sumaišysite juos su vandeniu, gausite labai tvirtą statybinę medžiagą.

Masačusetso technologijos instituto mokslininkai neseniai atlikto tyrimo metu išsiaiškino, kad betono stiprumui įtakos turėjo ir jo komponentų maišymo būdai.

Anot Admir Masyk iš Masačusetso technologijos instituto, pucolaniniam betonui gaminti naudojamos gesintos kalkės. Pirma, kalkakmenis kaitinamas aukštoje temperatūroje, kad būtų gauti šarminiai milteliai – negesintos kalkės arba kalcio oksidas. Negesintas kalkes sumaišius su vandeniu, gaunamos gesintos kalkės arba kalcio hidroksidas, ir tai yra mažiau šarminis produktas. Remiantis teorija, būtent šias gesintas kalkes senovės romėnai maišė su pelenais.

Tačiau mokslininkai atliko senovės Romos betono, kuriam yra maždaug 2000 metų, analizę ir rado kalkių gabalėlių, kurie betono sudėtyje buvo prastai susimaišę.

Jie padarė išvadą, kad greičiausiai romėniškas betonas buvo pagamintas maišant pucolanui negesintas kalkes ir vandenį itin aukštoje temperatūroje. Šis procesas vyko atskirai arba papildomai maišant su gesintomis kalkėmis, todėl susidaro kalkių gabalėliai.

„Tokio maišymo privalumai yra tokie. Pirma, kai visas betonas įkaitinamas iki aukštų temperatūrų, tai leidžia naudoti stipresnes chemines medžiagas, antra, šis būdas leidžia greičiau gaminti betoną, kas yra svarbu greitinant konstrukcijų statybą", – sako A. Masyk.

Kitas svarbus šio betono kūrimo būdo privalumas, anot mokslininkų, yra tas, kad kalkių gabalėliai padeda pažeistam betonui atsistatyti. Kai betone susidaro įtrūkimai ir ten patenka vanduo, jis reaguoja su kalkėmis, susidaro tirpalas, kuris džiūsta ir sukietėja, o tai suklijuoja plyšį, kad jis toliau neaugtų. Tai paaiškina, kodėl romėniškas betonas konstrukcijose, kurios jūroje buvo 2000 tūkstančių metų, buvo gerai išsilaikęs.