„Prasideda tikra šildymo revoliucija.“ Vokietija uždraudžia dujinius katilus. Kas nepaklus – baudos iki 50 000 €

Nuo 2026 metų Vokietijoje įsigalios nauji įstatymai, kurie pradės tikrą šildymo revoliuciją. Pagal naujas taisykles milijonai namų savininkų, turinčių dujinius ar skystojo kuro katilus, turės pasiruošti dideliems pokyčiams. Tai – įstatymo, numatančio, kad Vokietija iki 2045 metų taps visiškai klimatui neutrali, pasekmė. Štai kokie šildymo įrenginiai bus uždrausti.

Naujos taisyklės nuo 2026 metų

Nauji reikalavimai kyla iš Pastatų energinio efektyvumo įstatymo (vok. Gebäudeenergiegesetz), kuris skirtas paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro. Kaip skelbia Federalinė ekonomikos ir energetikos ministerija (Bundesministerium für Wirtschaft und Energie), pokyčiai palies tiek naujus, tiek esamus pastatus, o įgyvendinimo grafikas priklausys nuo savivaldybės dydžio:

Didieji miestai, turintys daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, privalės pateikti šilumos tiekimo planus iki 2026 m. birželio 30 d.

Mažesnės savivaldybės – iki 2028 m. birželio 30 d.

Patvirtinus planą, visos naujos šildymo sistemos turės gauti ne mažiau kaip 65 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių.

Kas laukia esamų dujinių ir skystojo kuro katilų savininkų?

Namų savininkai, šiuo metu turintys senas šildymo sistemas, kol kas gali atsikvėpti. Kaip nurodo bund.de, senus katilus bus galima toliau naudoti ir remontuoti – iki tol, kol jie taps nebepataisomi. Tuomet teks juos pakeisti aplinkai draugiškais sprendimais.

Galioja ir vadinamoji „30 metų taisyklė“, kuri įpareigoja keisti pasenusius katilus po trijų dešimtmečių eksploatacijos. Tie, kurie šio reikalavimo nepaisys, gali sulaukti baudų nuo 5 000 iki net 50 000 eurų.

Naujos technologijos ir pereinamieji laikotarpiai

Vokietijos vyriausybė pabrėžia, kad šiandien namų savininkai gali rinktis iš plataus ekologiškų šildymo sistemų spektro – nuo šilumos siurblių ir elektrinio šildymo iki hibridinių sistemų, saulės kolektorių ar biomasės bei vandenilio katilų.

Jei tradicinis dujinis ar skystojo kuro katilas netikėtai sugestų, teisės aktai leidžia laikinus sprendimus. Galima įrengti naudotą ar išsinuomotą dujinę sistemą, pasinaudojant pereinamuoju laikotarpiu, kuris – priklausomai nuo aplinkybių – gali trukti nuo 5 iki 13 metų.

Privaloma konsultacija ir vis griežtėjantys reikalavimai

Tie, kurie pereinamuoju laikotarpiu vis dėlto pasirinks įsirengti naują dujinį ar skystojo kuro katilą, privalės dalyvauti privalomoje energetinėje konsultacijoje. Konsultacijos metu ekspertai paaiškins, kaip augančios CO₂ emisijos sąnaudos paveiks būsimus mokesčius, ir pateiks ekologiškas alternatyvas.

Nuo 2029 metų taisyklės bus palaipsniui griežtinamos. Kiekviena nauja šildymo sistema, veikianti iškastiniu kuru, turės naudoti vis didesnę dalį biometano arba žaliojo vandenilio:

• 15 % nuo 2029 m.,
• 30 % nuo 2035 m.,
• 60 % nuo 2040 m.

Didelės kompensacijos namų savininkams

Norėdama sumažinti finansinę naštą, federalinė vyriausybė parengė plataus masto paramos programą. Kaip praneša KfW bankas, namų savininkai gali susigrąžinti iki 70 % investicijų išlaidų, o maksimali kompensuojama suma siekia 30 000 eurų.

Nors pokyčiai pareikalaus nemažų investicijų, Vokietijos vyriausybė pabrėžia, kad jie būtini siekiant klimato tikslų. Milijonams namų ūkių tai reiškia viena – dujinio ir skystojo kuro šildymo era baigiasi, o žaliosios šildymo technologijos taps ateities standartu.