Projektuotojų dilema Kaune: po langais žalia veja ar automobilių stovėjimo aikštelė?

Specialųjį planą automobilių saugykloms mieste išdėstyti rengiantis „Miesto plano“ specialistas, šio projekto vadovas Laurynas Byla skaičiuoja, kad esamą automobilių statymo vietų skaičių skirtinguose Kauno mikrorajonuose reikia padidinti nuo 30 iki 855 procentų. Blogiausia situacija susidarė seniausiuose rajonuose.

2010 m. pradžioje Kaune gyveno 348 635 žmonės, VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, miesto gatvėmis pernai zujo 182 882 automobiliai. Tūkstančiui gyventojų teko 524 automobiliai.

2009 m. automobilių Kaune buvo mažiau – beveik 167 tūkst. Didesnis automobilizacijos lygis yra Neringoje – 594 ir Marijampolėje – 561 automobilis tūkstančiui gyventojų.

Paradoksas: Kaune gyventojų kasmet mažėja, o automobilių skaičius auga. Vadinasi, kauniečiai linkę turėti daugiau automobilių. Šiuo metu Kaune lengvaisiais automobiliais naudojasi didesnė gyventojų dalis negu Švedijoje.

Papildomos aikštelės – būtinos

Specialistų skaičiavimais, Žaliakalnio seniūnijoje papildomai galima įrengti 15,4 tūkst. kv. m stovėjimo aikštelių, Šančiuose – 41 tūkst., Dainavos – 196,5 tūkst., Petrašiūnų 17,9 tūkst., Panemunės – 16,4 tūkst., Aleksoto 11,8 tūkst., Eigulių – 192,4 tūkst., Vilijampolės – 19,1 tūkst., Šilainių – 150 tūkst., Gričiupio 71,7 tūkst. kv. m.

„Būtų paplatinami keliai, panaikinami želdynai, o jų vietoje įrengiama daugiau atvirų stovėjimo aikštelių. Tai nebūtų nei daugiaaukštės, nei požeminės stovėjimo aikštelės, nes tokias labai brangu įrengti“, – pastebėjo L. Byla.

Specialistai siūlo platinti automobilių aikšteles daugiabučių kiemuose. „Pažiūrėkite, kaip atrodo kiemai. Jau tapo įprasta, kad mašinas visi stato ant žolės, tik kad jie stovi purvyne“, – pavyzdį pateikė L. Byla.

Kol kas ši koncepcija rengiama. Ją baigti tikimasi kitų metų pavasarį. Koncepcijai dar turėtų pritarti savivaldybės taryba.

Yra ir prieštaraujančiųjų

„Vaikai žaidžia kiemuose, jau nei sūpynių, nei aikštelių nebeliko jiems. Mašinomis baigia užstatyti visą pievą, o kur neužstatyta, šunis vedžioja ir visi po š… vaikštome“, – barėsi 43-ejus metus viename iš V. Krėvės prospekto daugiabučių gyvenanti Salomėja Toločkienė, tikinanti, kad žaliųjų plotų kiemuose labai trūksta.

„Jau geriau žolė kieme nei mašinų aikštelė. Jau dabar prasta padėtis, nes mašinų kieme labai daug. Gyvenam vienose dujose, lango atidaryti negalima. O žiemą? Užkuria mašinas ir palieka šildyti. Jokių kalbų negali būti apie didesnes aikšteles kiemuose“, – kaimynei pritarė Ramutė Buzienė.

Ji įžvelgia ir kitą problemą – kuo daugiau automobilių kieme, tuo mažiau galimybių į kiemus įvažiuoti greitosios medicinos pagalbos ar ugniagesių mašinoms.

„Tarp gyvenamųjų namų negali būti didelių aikštelių. Neduok Dieve vienas automobilis užsidegs, tai iškart užsiliepsnos ir kiti, kyla pavojus ir patiems gyventojams“, – dar vienu rūpesčiu pasidalijo moterys. Jos svarstė, kad miesto valdžia šią problemą turėtų spręsti kitaip – vietos automobiliams reikėtų ieškoti ne daugiabučių kiemuose.

„Prie gatvių aikštelės turi būti, gali būti ir daugiaaukštės, tačiau ne vidury kiemo. Signalizacijos naktimis jau dabar rėkia. Tai koks triukšmas bus, kai mašinų stovės dar daugiau?“ – klausė S. Toločkienė.

Projektuota sovietmečiu

Per pastaruosius 100 metų gyventojų judrumas padidėjo daugiau kaip 10 kartų ir auga toliau.

Kauno mieste nemažą kasdienių kelionių dalį sudaro Kauno rajono gyventojų kelionės. Apie 20 % rajono gyventojų dirba Kauno mieste ir dauguma jų darbo vietas pasiekia lengvaisiais automobiliais. Skaičiuojama, kad tokių gyventojų gali būti apie 18 tūkst. Jų automobiliai užpildo centrinę miesto dalį, kur yra daug darbo ir mokymosi įstaigų, kitose miesto vietose esančius administracinius, kultūros, sporto, gydymo ir prekybos centrus, daugiabučių rajonus.

Kaune masinės gyvenamosios statybos mikrorajonų etapas užfiksuotas aštuntajame dešimtmetyje. Tuo metu Rusijos mieste Toljatyje italams pastačius modernią tam laikui lengvųjų automobilių gamyklą jos produkcijos dalis atsirado Kaune. Automobilizacijos lygis gerokai šoktelėjo ir jau 1981 m. pasiekė 80 lengvųjų automobilių 1000 gyventojų.

SSRS gyvenamųjų rajonų planavimo normatyvai automobilių stovėjimo aikštelių dydžiui nustatyti buvo gerokai mažesni už dabartinį automobilizacijos lygį. Matydami pasaulinį automobilizacijos lygio kilimą naujųjų gyvenamųjų rajonų planuotojai naudojo didesnius nei sąjunginiai normatyvus, pasiekusius iki 200 automobilių 1000 gyventojų.

Vienam automobiliui – 25 kv. m

Kauno ypatumas tas, kad praktiškai beveik prie kiekvieno namo ar sklypo yra privažiuojama.

Specialistai įsitikinę, kad Kauno automobilių stovėjimo vietų būklė nėra išskirtinė Lietuvoje ar Europos Sąjungoje. Visų tokio dydžio miestų, jau nekalbant apie didžiuosius, senamiesčiai, miestų centrai susiduria su automobilių statymo problemomis.

Privatūs lengvieji automobiliai per parą vidutiniškai važiuoja 1–1,5 val., likusį laiką stovi nenaudojami. Kiekvienam automobiliui laikyti, su privažiavimo keliais reikia 25 kv. m ploto, be to, automobiliui reikia bent dviejų stovėjimo vietų – nuolatinės ir laikinos. Tokiu būdu vienam automobiliui gali reikėti iki 50 kv. m miesto ploto.