Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Technologijos » Technologijų rinka

Inovacijų superpajėgos: kas aplenks amerikiečius?

2013-08-19

(14)

(0)

(165)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Žurnalas „Valstybė“
Autoriai:	Karolis Makrickas

Prasidėjus XX a. JAV ne tik pasivijo lig tol mokslo tyrimų srityje pirmavusią Didžiąją Britaniją, bet ir gerokai ją pralenkė. Tai, kad JAV tapo stipriausia pasaulio ekonomika, lėmė ne tik naujovės švietimo sistemoje, mokslininkų iš Europos pritraukimas ar tokių asmenybių kaip Thomas Edisonas gimimas Naujajame žemyne, bet ir nuolat didinamos investicijos į lig tol neegzistavusias pramonės šakas: automobilių konstravimą, aeronautiką, komunikacijos technologijas, elektros ir energijos gamybą ir kt.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Bet kai išsenka karaliauti skirtas laikas, karalius miršta. Atrodo, kad visą XX a. naujovių srityje pirmavusios ir dominavusios JAV sulaukė lygiaverčių varžovų, kurie jau taikosi į sostą. Viena jų, Kinija, pradėjusi skirti daugiau dėmesio intelektinės nuosavybės teisėms ir daugeliui kitų sričių, pasiruošusi būti pasaulio lydere.

Žinant, kad Kinija (ir Indija) per metus parengia gerokai daugiau mokslininkų ir inžinierių nei JAV ar Europa, šis troškimas atrodo realus ir apžiojamas. JAV išduotų visų patentų dalis taip pat krito žemiau 50 proc., o išlaidos tyrimams ir naujovėms Azijos šalyse gerokai viršija JAV bendrovių išlaidas. Prisiminti reikėtų ir tai, kad daugelyje esamų ar naujai atsirandančių pramonės šakų Kinija ir Indija bei tokios šalys kaip Taivanis,Pietų Korėja ir Japonija jau užima dominuojančią padėtį. Kinija taip pat skraido į kosmosą, konstruoja superkompiuterius, džiaugiasi išteklių, reikalingų modernioms technologijoms, gausa ir JAV bendrovių noru viską surinkti Kinijoje (matant, kaip detalė po detalės konstruojamas „iPhone“, nesunku procesą nukopijuoti).

Naujausiame Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos raporte deklaruojama, kad Kinijos patentų biuras pirmauja pasaulyje pagal gautų paraiškų skaičių – 526 tūkst. (JAV patentų biuras gavo 503 tūkst. paraiškų). Didesnį patentų skaičių lemia ir tai, kad Kinijos vyriausybė subsidijuoja užsienio patentų paraiškų deklaravimą – siūlo apie 16 tūkst. JAV dolerių už kiekvieną paraišką. Tam net įkurtas specialus fondas. Kinijos bendrovės taip pat aktyviai pildo paraiškas gauti tarptautinius patentus ir taip rezervuoja teisę į išradimą daugiau nei 140 pasaulio šalių.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos duomenimis, Kinijos pilietybę turintys asmenys užpildė 16 tūkst. patentų paraiškų, o tai ketvirta vieta po JAV (49 tūkst.), Japonijos (38 tūkst.) ir Vokietijos (18 tūkst.) piliečių. Svarbu tai, kad Kinijos piliečių, norinčių gauti patentą, nuo 2007 iki 2011 m. padaugėjo 200 proc., o JAV fiksuojamas 9 proc. sumažėjimas. Japonijoje piliečių prašymų gauti patentą per tą patį laikotarpį padaugėjo 40 proc., Vokietijoje – 6 procentais.

Didėjantis patentų paraiškų skaičius patvirtina, kad Kinija sparčiai tampa naujoves kuriančia, o ne tik pigia gamyba užsiimančia šalimi. Tuo pat metu didėjanti vidurinė klasė taip pat labiau vertina ne imitacijas, o originalius prekių ženklus turinčius gaminius, tokius kaip laikrodžiai, rankinės, automobiliai, elektronika ir t. t. Tai stiprėjanti tendencija.

Vamzdiets kapitalizmui?

Jei ir vamzdiets, tai tikrai ne artimiausią dešimtmetį. Didelė naujoves kuriančių bendrovių dalis dar neseniai priklausė Kinijos vyriausybei, bet ši šalis turi spręsti problemas, susijusias su atvirumu ir bendradarbiavimu, – Vakarų bendrovėse įprastas bendradarbiavimas ir dalijimasis idėjomis bei technologijomis. Tarkim, tapęs „Microsoft“ sertifikuotu partneriu, gali naudotis „Microsoft“ naujovėmis ir t. t. Pasauliui uždaros Kinijos bendrovės ieškoti įkvėpimo bendradarbiaujant dar turės išmokti. Kitas niuansas – įstatymas, leidžiantis intelektinės nuosavybes teises suteikti Kinijos piliečiui, priimtas tik 1986 m., o Vakarų Europoje intelektinės nuosavybės įstatymas egzistuoja jau nuo XVII amžiaus. Tad daugeliui kinų tyrėjų vis dar nėra įprasta pildyti paraišką gauti patentą, nes jis pats pagal nutylėjimą nusprendžia, kad jo išradimas priklauso valstybei.

Bet ar naujovėms kurti pakanka didelio inžinieriaus ir mokslininkų skaičiaus, palankių įstatymų ir valstybės subsidijų? Didėjantį patentų skaičių Kinijoje, kaip ir kitur pasaulyje, lemia vis labiau populiarėjantis ir vis sunkiau tramdomas patentų trolinimas. Patentas nėra tolygus naujovei, nes turint pinigų galima keliauti į patentų biurą ir bandyti gauti patentą dar nesukurtoms technologijoms ar tokiems menkniekiams kaip stačiakampiai klaviatūros mygtukai suapvalintais kampais. Būtent dėl tokių smulkmenų šiuo metu teismuose kariauja „Apple“ su „Samsung“ bei kitos informacinių technologijų bendrovės. Daugelis startuolių taip pat susiduria su tuo, kad kai jie ką nors sugalvoja, iš karto atsiranda parazituojančių bendrovių, kurių niekšiški vadovai sako: „Sumokėk mūsų prašomą sumą dabar arba tiek pat išleisk teismuose, bandydamas įrodyti, kad mes prie tavęs prikibome be pagrindo.“ Tokių atvejų padaugėjo po to, kai JAV šių metų pradžioje įsigaliojo naujas patentavimą apibrėžiantis įstatymas, kuris, kaip ir bet kur pasaulyje, sako: „Būk pirmas, kuris užpildys patento prašymą“, o ne „Būk pirmas, kuris ką nors išras“.

Naujovių kultūra

Sutiksime, kad prašymų gauti patentą, inžinierių ir mokslininkų skaičius bei lėšos tyrimams koreliuoja su naujovių skaičiumi, bet norime pabrėžti, kad aplinka, kurioje gimsta naujovės, turi ne ką mažesnę reikšmę. Būtent šalies kultūra ir vyraujantis požiūris į naujoves labiausiai skatina jų kūrimą. O šalies kultūros įtaką naujovių skaičiui labai sunku pamatuoti ir atkartoti, bet neįmanoma jos paneigti. NASA per televiziją visam pasauliui transliavo, kaip į Mėnulį skrenda Neilas Armstrongas. Tai įkvėpė daug jaunų žmonių pasirinkti mokslininko ir inžinieriaus profesiją. Kosminėms varžyboms pasibaigus, naująją kartą rinktis tiksliuosius mokslus paskatino kompiuterių gimimas, „Microsoft“ ir „Apple“ atsiradimo istorijos. Japonijoje robotikos plėtrą lemia tikrai ne kas kita, o šalies liguistas potraukis robotams populiariojoje kultūroje. Juk nuo mažens skaitant komiksus apie milžiniškus tarpusavyje kariaujančius robotus nori nenori gimsta noras tokį valdyti, o kai nėra ką valdyti, gimsta noras sukonstruoti. O štai vartant žurnalą „Žmonės“ ir žiūrint į pusplikes žvaigždutes ar nusidainuojančius atlikėjus noras kurti naujoves neatsiranda.

Būtent todėl bandymai atkartoti ar pranokti Silicio slėnį kur nors kitur pasaulyje yra nesėkmingi. Lygiai taip pat (nors ir siūlomi didesni atlyginimai) perspektyviausi ir inovatyviausi žmonės renkasi Silicio slėnį. Ir būtent todėl Steve’as Jobsas, kuris nebuvo nei mokslininkas, nei inžinierius, laikomas vienu didžiausių mūsų dienų naujovių kūrėjų. Visais šiais atvejais naujoves skatina šalies kultūra ir požiūris į jas, kai kuriantys asmenys apdovanojami aplodismentais, o ne niekinimais, tokiais kaip „Durniau, geriau einam alaus gerti“. Ankstesniuose žurnalo „Valstybė“ numeriuose rašėme, kad šviesiausi protai, kuriantys naujoves, neatsiranda tiesiog šiaip sau kur nors pasaulyje, juos it uodus vakarais traukia šviesa ir galimybė bendrauti tarpusavyje.

Kol Kinijoje (ar mūsų Lietuvėlėje) neatsiras požiūris, kad rizikuoti būtina, kad iš klaidų mokomasi ir jų nereikia bijoti, tol ši šalis neatsisės į naujoviškiausios pasaulio šalies sostą. Juk JAV išsiskiria liberaliausiu požiūriu į nesugebėjimą užsiimti verslu. Nepavyko idėja? Deklaravai bankrotą ir bandai iš naujo. Europoje ar Azijos šalyse bankrutavus pradėti naują verslą, ypač asmeniui, kuris neseniai baigė universitetą, beveik neįmanoma. Daugelyje šalių nesėkmė užtraukia gėdą, o JAV nesėkmė – tai tarsi garbės medalis, įrodantis, kad gali įveikti kliūtis.

Beveik visi, kuriantys naujoves Silicio slėnyje, nešioja nesėkmės medalius ir didieji protai ten retai būna baigę universitetą. Lietuvoje didelė dalis jaunimo turi aukštąjį išsilavinimą, bet ne todėl, kad yra labai protingi, o tik todėl, kad švietimo sistema ugdo robotus, o prisitaikius prie tokios sistemos baigti universitetą – vieni juokai. Ir nors mūsiškiai ar kinų studentai atlikdami matematikos testus surenka gerokai didesnius balus nei JAV studentai, taip yra tik todėl, kad JAV neturi standartizuotų testų sistemos ir neverčia moksleivių viską kalti mintinai. Žinių kalimas yra būtent tas veiksnys, kuris neleidžia kurti naujovių. Tai turime suprasti ir mes, ir visa Europa. Tai lygiai taip pat turi suprasti ir Kinija.

Būtent iššūkių įveikimą ir unikalų požiūrį į problemos sprendimą užtikrinanti švietimo sistema lemia tai, kad atsiranda rinka, kur maži ir ką tik atsiradę žaidėjai gali vos per kelerius metus tapti gigantais ir keisti žaidimo taisykles. Tiek Lietuvoje, tiek Kinijoje bet kokį mažo žaidėjo bandymą įsilieti sustabdo jau egzistuojantys gigantai. Yra kelios išimtys, bet tik kelios. Jei JAV nepraras tokio požiūrio į naujoves, jos sėkmingai pirmaus ir visą XXI amžių.