Naudinga žinoti: ar galima Lietuvoje įrašyti pokalbį neįspėjus kitos šalies ir tai panaudoti kaip įrodymą teisme?

Komentuoja Luxlex LAW Firm teisininkė Goda Avižienė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, siekdamas įgyvendinti šį tikslą – apginti pažeistą teisę arba įstatymų saugomą interesą – aiškinasi ir vertina visas reikšmingas bylai aplinkybes ir faktus. Svarbu pabrėžti, kad teismas nėra tiesioginis ginčo dalyvis, todėl jis žino tik tą informaciją ir faktus, kuriuos pateikė ginčo šalys. Atsižvelgiant į rungimosi principo įgyvendinimą, galima teigti, jog ginčo baigtis priklauso nuo to, ką kiekviena šalis sugebės įrodyti. Taigi, kokiais įrodymais galima remtis teisme?

Įstatymai nenumato kokiais įrodymais galima remtis, nes tai yra rungimosi proceso įgyvendinimas, svarbiausia, kad įrodymai būtų renkami teisėtais būdais. Analizuojant teismų praktiką, galime išskirti keturis požymius, pagal kuriuos informacija gali būti laikoma teisėtais įrodymais:

Pirma, įrodymai tai yra informacija, faktai, duomenys, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką. Bylos įrodinėjimo dalykas yra tai, ką reikės įrodyti, taigi, pateikiama informacinė medžiaga turi atitikti tai, ką mes norime įrodyti.

Antra, įrodymų sąsajumas. Tai reiškia, kad įrodymas turi turėti ryšį su bylą ir faktais, kurie sudaro įrodinėjimo dalyką.

Trečia, įrodymas yra gautas, surinktas, gautas, iširtas ir įvertintas tik įstatymo numatyta tvarka.

Ketvirta, informacija gali būti laikoma įrodymais, tik jei buvo gauta iš įstatyme nustatyto šaltinio ar įrodinėjimo priemonės.

Svarbu pažymėti, kad visi keturi požymiai yra privalomi ir trūkstant bent vieno, informacinė medžiaga nebus laikoma įrodymais.

Kalbant apie įrodymų leistinumą ir sąsajumą, tai yra svarbu tuo, kad nuo byloje surinktų įrodymų priklauso teismo sprendimas ir tai, ar pažeista asmens teisė ar teisėtas interesas bus tinkamai apgintas, nes teismo sprendimas laikomas teisėtu tik tada, jeigu teismo išvados yra paremtos teisėtais ir su byla sąsajais įrodymais.

Iš esmės, galima teigti, jog vertinant įrodymų leistinumą, svarbiausia yra tai, kaip ir kokiais būdais informacinė medžiaga buvo gauta, kokie buvo informacijos rinkimo tikslai. Apie įrodymų teisėtumą pagal jų rinkimo faktą 2019 m. pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT).

Pavyzdžiui, jeigu viena iš šalių telefoninio pokalbio metu neinformavusi kitos šalies įrašė jų pokalbį ir vėliau pateikė kaip įrodymą teismui, tai gali būti laikoma teisėtu įrodymu. Kai duomenys yra tvarkomi užsiimant tokia veikla, kuri nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį, kai atliekamos tvarkymo operacijos, kurių tikslas yra visuomenės saugumas, gynyba, valstybės saugumas, valstybės veiksmai baudžiamosios teisės srityse, taip pat, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, kuris tai daro užsiimdamas asmenine ar namų ūkio  veikla.

Taigi, jeigu šalis neįspėjusi kitos šalies daro telefoninio pokalbio garso įrašą ir tai yra daroma siekiant apginti savo teisėtus interesus (pavyzdžiui, užtikrinti sutarties sąlygų tinkamą vykdymą) bei nėra nukreipta į kitos šalies asmens duomenų rinkimą, teisme tai gali būti pateikta kaip įrodymas.