Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Žmonės |
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios Lietuvos eksportas į agresorės rinką sumažėjo daugiau kaip trečdaliu, tačiau lietuviškų prekių vežimas į kaimynines Rusijos šalis išaugo dvigubai. Tokią pastarojo meto statistiką trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narams pateikė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Ekspertas pastebi, kad panaši situacija stebima ir su sankcionuotų prekių eksportu – pasak jo, į aplinkines šalis kasmėnesinis eksportas padidėjo 5 kartus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Visgi, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) bei Valstybės duomenų agentūros specialistai tikina, kad didžioji dalis į Rusiją vis dar keliaujančio eksporto yra ne lietuviškos kilmės prekės, tačiau reeksportas. Ženkliai išaugo sankcionuotų ir nesankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynesKomiteto posėdyje dalyvavęs duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius pristatė detalią Lietuvos eksporto krypčių apžvalgą. Besiremdamas Eurostato duomenimis, specialistas konstatavo, jog nuo praėjusių metų vasario 24 d. šalies eksportas į Rusiją sumažėjo maždaug 35 proc. Visgi, jis pastebėjo neigiamą tendenciją – nuo karo pradžios į Rusijos kaimynes Lietuvos eksportas išaugo dvigubai. „Periodu nuo 2022 m. kovo iki lapkričio mėnesio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, eksportas į Rusiją nukrito 35 proc., bet eksportas į Rusijos kaimynus išaugo dvigubai“, – komiteto nariams teigė V. Zemlys-Balevičius ir akcentavo, jog tyrime apžvelgė augantį Lietuvos eksportą į Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekistaną, Sakartvelą, Armėniją bei Kirgiziją. „Daugiausiai eksportuojame papildomai į Baltarusiją, po to eina Kazachstanas“, – nurodė jis. Tokia pat tendencija, pasak V. Zemlio-Balevičiaus, pastebima ir su sankcionuotomis prekėmis – į Kremliaus režimui pavaldžią rinką eksporto kiekiai yra sumažėję, tačiau sankcionuotų prekių vežimas į Rusiją nėra visiškai nutrūkęs. „Žiūrint į tą Rusijos duomenis, matosi, kad sumažėjimas nėra toks didelis, kaip norėtųsi – (...) natūrali hipotezė būtų, kad tai turėtų būti 0. Akivaizdu, kad taip nėra“, – stebėjosi specialistas. Tuo metu, akcentuoja V. Zemlys-Balevičius, Rusijos kaimyninėms šalims sankcionuotų prekių parduodama 5 kartus daugiau – anksčiau mėnesinis eksportas buvo 50 mln. eurų, tačiau dabar skaičiai siekia 250 mln. eurų. „Reiškiasi, 5 kartus išaugęs kasmėnesinis eksportas į aplinkines šalis“, – konstatavo jis. „Matome tą neraminančią tendenciją, kad eksportas į Rusiją nors ir sumažėjo, padidėjo į aplinkines šalis. Ir kaip jau žinoma, čia ne vien mano analizė (...) – čia viešai žinoma paslaptis, kad apėjimas į Rusiją yra daromas per aplinkines šalis. Ir mes tą efektą matome“, – aiškino jis. Didžioji eksporto į Rusiją dalis – ne lietuviškos kilmės prekėsReaguodamas į duomenų analizę, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis pastebėjo, kad vertinant eksporto į Rusiją mastus, reikia įvertinti, ar prekės yra lietuviškos kilmės, ar reeksportuojamos. Jam antrino ir Valstybės duomenų agentūros atstovas Vadimas Ivanovas, nurodydamas, kad 90 proc. į agresorę šalį keliaujančių prekių yra ne lietuviškos kilmės. „Reikėtų pasakyti, kad į Rusiją tiesiogiai iki dešimtadalio prekių yra lietuviškos kilmės ir pagamintos Lietuvoje, daugiausiai iš lietuviškų komponentų. Visa kita dalis – virš 90 proc. – yra prekių reeksportas per Lietuvą į Rusiją“, – nurodė specialistas. Be to, V. Ivanovas akcentavo, kad lietuviškų prekių eksporto iš agresorės kaimyninių valstybių į Rusiją skaičiai taip pat sumažėjo. „Rusija su tomis visomis satelitinėmis kaimyninėmis šalimis – lietuviškos kilmės prekių eksportas per 2022 metus sumažėjo 20 proc. Reiškiasi, tas visas augimas iš esmės yra susijęs ne su Lietuvoje pagamintų prekių eksportu, o su prekių reeksportu per Lietuvą“, – pakartojo Valstybės duomenų agentūros atstovas. |