Ar žinote, kodėl Velykos kasmet – vis kitą dieną? Mokslininkai tam turi paaiškinimą

Kodėl Velykų data kasmet kinta, nors Kalėdos visuomet švenčiamos tą pačią dieną? Ankstyvoji Bažnyčia ilgai ginčijosi, kada reikėtų minėti Velykas, ir šios šventės datos nustatymo procesai buvo patvirtinti tik XVI amžiuje. Maža to, daugumos Vakarų krikščionybės Bažnyčių naudojamos Velykų datos nesutampa su tuo, kaip šios šventos dienos datas numato Rytų krikščionybės Bažnyčios, rašo livescience.com.

Krikščionybės pradžioje skirtingos krikščionių grupės Velykas švęsdavo skirtingomis dienomis. Visi sutarė, kad Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, o jo prisikėlimas per Velykas buvo švenčiamas po kelių dienų. Tačiau ankstyvieji krikščionys Mažojoje Azijoje (dabartinėje Turkijoje) laikėsi pozicijos, kad Jėzus buvo nukryžiuotas pirmąją žydų Velykų – Pesacho – dieną, kurios metu yra švenčiamas biblinėje Išėjimo knygoje aprašytas žydų tautos išlaisvinimas, kai ji pabėgo iš vergijos Egipte.

Pagal žydų kalendorių Pesachas dabar prasideda Nisano mėnesio 15 dieną, nors iš pradžių būdavo švenčiamas Nisano mėnesio 14 dieną, kuri sutampa su pirmąja pavasario Mėnulio pilnatimi. Krikščionybėje Jėzus per paskutinę vakarienę – savo nukryžiavimo išvakarėse – valgė Pesacho valgius, kuriais dalijosi su savo mokiniais.

Tačiau Vakaruose ankstyvieji krikščionys prisikėlimą minėdavo pirmąją savaitės dieną po Pesacho – Velykų sekmadienį, ir laikėsi nuomonės, kad Jėzus buvo nukryžiuotas dviem dienomis anksčiau, per Didįjį penktadienį. Visos kitos Velykų datos, tarp jų ir Verbų sekmadienis – paskutinis sekmadienis prieš Velykas, kai švenčiamas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, – taip pat priklauso nuo besikeičiančios Velykų datos.

Tačiau tai reiškė, kad ankstyvieji Vakarų krikščionys Velykas švęsdavo per pirmąjį sekmadienį po Nisano 14 dienos, t. y. keliomis dienomis vėliau, nei ankstyvieji Rytų krikščionys.

Nikėjos susirinkimas

Bažnyčiai stiprėjant, kai kurie ginčytini klausimai, pavyzdžiui, dėl Velykų datos nustatymo, kėlė daug nesutarimų, todėl 325 metais po Kristaus juos pabandė išspręsti Pirmasis Nikėjos susirinkimas.

Tai buvo ankstyvosios Bažnyčios lyderių susirinkimas, įvykęs Rytų Romos mieste Nikėjoje (dabartiniame Izniko mieste, Vakarų Turkijoje) ir siekęs standartizuoti tai, kuo tikėjo krikščionys. (787 metais įvyko ir Antrasis Nikėjos susirinkimas, tačiau pirmasis buvo svarbesnis).

Pasak Londono Karališkojo koledžo archeologijos ir istorijos profesoriaus Keno Darko, būtent Pirmasis Nikėjos susirinkimas krikščionių tikėjimo tiesas įtvirtino Nikėjos tikėjimo išpažinime, kurio versija iki šiol kartojama per katalikų ir krikščionių ortodoksų pamaldas.

Šis susirinkimas taip pat bandė išspręsti ginčus dėl Velykų datos, tačiau šiuo klausimu pasisekė mažiau; ankstyvojoje Anglijoje kilęs Romos ir keltų dvasininkų ginčas dėl Velykų datos buvo išspręstas tik 664 metais Vakarų ir Romos metodo naudai.

„Nuo pat II amžiaus Velykų datos skaičiavimas ankstyvojoje Bažnyčioje kėlė daug painiavos, – „Live Science“ sakė K. Darkas. – Nors 325 metais Nikėjos susirinkimas bandė tai išspręsti, šis klausimas liko ginčytinas dar daugelį amžių“.

Pavasario lygiadienis

Nikėjos susirinkimas ne tik siekė standartizuoti Velykų datas, bet ir norėjo atitrūkti nuo žydų kalendoriaus, kuris tuo metu buvo laikomas kitos religijos reliktu.

Taryba nusprendė Velykų datos skaičiavimą susieti su pavasario lygiadieniu, kuris kiekvienais metais įvyksta kovo 20 arba 21 dieną.

Nikėjos susirinkimo nustatyta formulė naudojama ir šiandien: Velykos turėtų būti švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios Mėnulio pilnaties po pavasario lygiadienio, o tai reiškia, kad Velykų diena gali tapti bet kuris sekmadienis nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos.

Katalikų Bažnyčia (ir dauguma protestantų Bažnyčių) bei Rytų Ortodoksų Bažnyčios naudoja tą pačią formulę, tačiau jos vadovaujasi skirtingais kalendoriais: Katalikų Bažnyčia ir dauguma protestantų naudoja Grigaliaus kalendorių, kurį 1582 metais pasiūlė popiežius Grigalius XIII, o Ortodoksų Bažnyčia vis dar remiasi Julijaus kalendoriumi, kurį 46 m. pr. Kr. įvedė Julijus Cezaris.

Taigi, nepaisant visų pastangų suvienodinti Velykų datas, skirtingose pasaulio dalyse jos švenčiamos skirtingu metu.

Jokios pagonybės

Kartais sakoma, kad krikščioniška Velykų šventė turi pagoniškas šaknis ir kad joje naudojama pagoniška simbolika, pavyzdžiui, kiaušiniai ir triušiai, tačiau dauguma istorikų nemano, kad ji yra susijusi su pagonybe.

„Germanų kraštuose ji galėjo įtraukti pagoniškos pavasario šventės atributų, bet tam turime labai mažai įrodymų“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto istorijos profesorius Ronaldas Huttonas.

R. Huttonas pažymėjo, kad VIII amžiuje anglosaksų mokslininkas Bede rašė, kad jo protėviai balandžio mėnesį pavadino pagonių deivės Eostre vardu; kai kas mano, kad būtent nuo šito kilo angliškas Velykų pavadinimas – „Easter“. Tačiau Bede liudijimas yra vienintelis tokio pobūdžio įrodymas, be to, Velykos gali būti švenčiamos ir kovo mėnesį.

„Tiek Velykos (angl. Easter), tiek Eostre galėjo kilti nuo tos pačios šaknies žodžio, reiškiančio aušrą, atsivėrimą ar pavasarį. Jis yra giminingas graikiškajam žodžiui „Eos“, – sakė R. Huttonas. – Tačiau nėra jokių ženklų, kad Šiaurės Europoje nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio būtų buvus švenčiama kokia nors senovinė pagonių šventė“.