„Coface“ pristato naujausią TOP-50 didžiausių Baltijos šalių įmones: 27 lietuviškos, 17 estiškų, 6 latviškos

Pateikdamas ekonominės aplinkos įvertinimą, „Coface“ ekonomistas Vidurio ir Rytų Europos šalims Grzegorz Sielewicz pabrėžia, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikas smarkiai paveikė Rusijos įsiveržimo į Ukrainą padariniai, nes karą pradėjo kaimyninė šalis.

Sumažėjo vartotojų ir pramonės pasitikėjimas, o išaugusios prekių ir gamybos priemonių kainos bei reikšmingi tiekimo grandinės sutrikimai per keletą mėnesių užkėlė infliaciją iki rekordinių aukštumų. 2022 m. Baltijos šalyse užfiksuota didžiausia infliacija tarp ES valstybių narių, pasiekdama 19,4 proc. metinį vidurkį Estijoje, 18,9 proc. Lietuvoje ir 17,2 proc. Latvijoje.

Nepaisant to, ekonomikos atsparumas buvo palyginti geras, nes tik Estijoje 2022 m. užfiksuotas ekonomikos smukimas, pasiekęs –0,5 proc.

Kitos Baltijos šalys patyrė sulėtėjimą, tačiau jų BVP augimas siekė 3,4 proc. Latvijoje ir 2,4 proc. Lietuvoje. Vertindama Baltijos šalių ekonomikų rizikingumą, „Coface“ suteikė A4 (angl., Reasonable) įverčius Lietuvai ir Latvijai bei kiek aukštesnį A3 (angl. Satisfactory) – Estijai.

Pirmąjį dešimtuką sudaro 9 lietuviškos ir viena estiška įmonė

Šiemet „Coface“ reitinge vėl lyderiauja „Orlen Lietuva“ (1 vieta, pernai buvo 3, 2022 m. apyvartą auginusi 77,12 proc. iki 7,6 mlrd. Eur). Į antrą vietą nusileido „Vilniaus prekyba“ (pernai buvo 1-oje vietoje, apyvarta augo beveik 17 proc. iki 6,4 mlrd. Eur). Į trečią vietą šiemet taip pat nusileido „Maxima grupė“ (pernai buvo 2-oje, apyvarta augo beveik 15 proc. iki 5,2 mlrd. Eur). Ketvirtoje vietoje – „Ignitis grupė“ (pernai buvo 6-oje, apyvartą augino 133,4 proc. iki proc. iki 4,4 mlrd. Eur). Penktoji šiemet – „Ignitis“, pakilusi nuo pernai turėtos 20 vietos, o apyvartą auginusi beveik 225 proc. iki 3,2 mlrd. Eur.

Toliau pirmajame dešimtuke įmonės rikiuojasi taip: 6-oje vietoje – estiška bendrovė „Eesti Energia“ (pakilusi iš 10 vietos, pernai auginusi apyvartą beveik 69 proc. iki 2,22 mlrd. Eur), 7 vietoje – „Koncernas Achemos grupė“ (pakilo iš 12 vietos, apyvartą augino beveik 83 proc. iki 2,15 mlrd. Eur). 8 vietoje, kaip ir pernai, išliko „Maxima LT“ (apyvarta augo beveik 13 proc. iki 1,98 mlrd. Eur). 9-ą vietą sąraše taip pat išlaikė „Willgrow“ (ankstesnis pavadinimas – „ME investicija“, apyvarta augo beveik 34 proc. iki 1,94 mlrd. Eur). Ir 10 vietoje – „Linas Agro group“, pakilusi iš 17 vietos, o apyvartą pernai auginusi 101 proc. iki 1,9 mlrd. Eur.

Estiškų įmonių apyvarta augo sparčiausiai, latviškų – lėčiausiai

Iš viso 50 didžiausių Baltijos šalių įmonių apyvarta praėjusiais metais sudarė 74 mlrd. Eur – tai 44,3 proc. daugiau nei 2021 m. (51,3 mlrd. Eur), o bendras uždirbtas pelnas augo dar daugiau (47,4 proc.) iki 2,78 mlrd. Eur, palyginti su 1,89 mlrd. Eur 2021 m.

Lietuviškos bendrovės pernai bendrai sugeneravo 51,1 mlrd. Eur apyvartą – 43 proc. daugiau nei 2021 m. (35,7 mlrd. Eur). Jų bendras uždirbtas pelnas sumenko nuo 1,869 mlrd. Eur (2021 m.) iki 1,868 mlrd. Eur. Į sąrašą patekusių Estijos įmonių apyvarta pernai augo 62 proc. iki 15,9 mlrd. Eur, palyginti su 9,8 mlrd. Eur 2021 m. Bendrą 169,11 mln. nuostolį 2021 m. pakeitė 622,4 mln. Eur pelnas 2022 m. Latvijos bendrovių apyvarta pernai augo 20,3 proc. iki 6,977 mlrd. Eur (2021 m. buvo 5,797 mlrd. Eur), o pelnas – 55 proc. iki 294 mln. Eur, palyginti su 189 mln. Eur 2021 m.

Lietuviškų įmonių, patenkančių į sąrašą, apyvartos dalis siekia 69,1 proc., estiškų – beveik 21,5 proc., o latviškų – 9,4 proc. Mūsų šalies įmonių bendrai uždirbtas pelnas (1,868 mlrd. Eur) sudaro 67,2 proc., estiškų – 22,4 proc., latviškų – 10,6 proc.

Didžiausią pelną – 555,49 mln. Eur – uždirbo „Thermo Fisher Scientific Baltic“

Pagal 2022 m. gautą pelną didžiausios įmonės Baltijos šalyse rikiuojasi taip: „Thermo Fisher Scientific Baltic“ (554,49 mln. Eur, 12 vieta reitinge), „Ignitis grupė“ (293,4 mln. Eur, 4 vieta), „Eesti energia“ (215,7 mln. Eur, 6 vieta), „Vilniaus prekyba“ (207,33 mln. Eur, 2 vieta), „Latvenergo“ (183,87 mln. Eur, 11 vieta), „Willgrow“ (134,44 mln. Eur, 9 vieta), „Bolt operations“ (114,61 mln. Eur, 32 vieta), „Maxima grupė“ (104,4 mln. Eur, 3 vieta), estiška įmonė „Infortar“ (96,12 mln. Eur, 19 vieta) bei „Eesti gaas“ (95,22 mln. Eur, 23 vieta).

Estų įmonės: 9 naujokės ir didžiausius šuolius padariusios „Kasperwiki Laevaomanikud“ ir „Bolt Technology“

Šių metų „Coface“ TOP – 50 Baltijos šalių didžiausių įmonių reitinge 5 estiškos įmonės pagerino savo pozicijas, 3 – pablogino, o naujai į sąrašą pateko net 9 įmonės. 6 vietoje yra „Eesti energia“ (pernai buvo 10, apyvartą augino beveik 69 proc. iki 2,2 mlrd. Eur). 17 vieta atiteko „Bolt Technology“ (pernai buvo 42, apyvartą augino 152 proc. iki 1,3 mlrd. Eur). Reitingo naujokė – įmonė „Infortar“ iškart pateko į 19 vietą, pernai apyvartą auginusi 155 proc. iki 1,05 mlrd. Eur. Šiemet į 20 vietą sąraše nusileido „NG Investeeringud“, pernai buvusi 16, apyvartą auginusi 6,6 proc. iki 1,04 mlrd. Eur. Naujai į sąrašą ir iškart į 23 vietą taip pat pateko „Eesti gaas“, kurios apyvarta pernai augo 166 proc. iki 1,01 mlrd. Eur.

Toliau reitinge išliko kelios senbuvės – bendrovės „Enefit Power“ (24), „Tallinna Kaubamaja Grupp“ (30), „Tallink Grupp“ (36), „Tavid“ (39) ir „Kasperwiki Laevaomanikud“ (40), o naujai pateko dar septynios įmonės – „Orlen Eesti“ (26), „MM Grupp“ (28), „Bolt Operations“ (32), „Aqua Marina“ (45), „Olerex“ (47), „AVH Grupp“ (48) bei „Alexela“ (50).

Estijos įmonių proveržį aiškina išaugusiomis energijos ir kuro kainomis

„Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas atkreipia dėmesį, kad iš visų trijų Baltijos valstybių šiemet verta išskirti Estiją – šios šalies įmonių naujai į reitingą pateko daugiausia. 

„Tai susiję su ženkliu žaliavų kainų augimu 2022 m., kuris lėmė daugelio energetikos ir kuro įmonių augimą. Tik 4 iš naujai sąraše atsiradusių Estijos verslų augo mažesniu kaip 40 proc. tempu, o 4 verslai augo net 140 proc. ir daugiau. Kadangi Estija yra mažiausia iš Baltijos rinkų, dalis šių verslų buvo reikšmingi, tačiau nepakankamai dideli, kad ankstesniais metais patektų tarp 50 didžiausių Baltijos šalių bendrovių. Po 2022 m. padidėjusių žaliavų kainų efekto minėtos įmonės atsidūrė TOP-50 sąraše, tačiau kritus kainoms dalies šių įmonių kitais metais sąraše, tikėtina, nebeliks, – sako M. Sventickas. Iš naujai patekusių verta išskirti „Bolt“ įmonių grupės verslą, kurio įspūdingą augimą lėmė dar įspūdingesnės pritrauktos investuotojų lėšos 2022 m. pradžioje – daugiau kaip 600 mln. Eur, suteikę bendrovei 7,4 mlrd. Eur vertinimą. Iš trijų Baltijos šalių Estija išsiskiria labai stipria startuolių ekosistema – ne viena iš šių įmonių ateityje pretenduoja patekti į TOP-50 sąrašą.“

Latviškos įmonės: augo energijos ir kuro verslai, krito mažmeninės prekybos įmonių pozicijos

Šiemet į TOP-50 didžiausių Baltijos šalių bendrovių reitingą pateko tik 6 latviškos įmonės, kurios šiame reitinge buvo ir anksčiau. Pozicijas pasigerino tik energijos įmonė „Latvenergo“ (11 vieta, pernai buvo 14, 2022 m. apyvarta augo beveik 73 proc. iki 1,84 mlrd. Eur) bei „Orlen Latvia“ (18 vieta, pernai buvo 44, apyvartą auginusi beveik 122 proc. iki 1,1 mlrd. Eur). Kitų įmonių vietos reitinge krito: šiemet 13-oje vietoje atsidūrė „Elko grupa“ (pernai buvo 7, apyvarta krito beveik 23 proc. iki 1,4 mlrd. Eur), 22-oje – „Rimi Latvia“ (buvo 15, pernai apyvarta augo 1,2 proc. iki 1,03 mlrd. Eur), 25-oje – „Maxima Latvija“ (buvo 18, apyvartą augino 6,5 proc. iki 975 mln. Eur) bei 49-oje vietoje – „Circle K Latvia” (buvo 48, apyvartą augino 35 proc. iki 623 mln. Eur).

Didžiausių darbdavių penketuke – tik lietuviškos įmonės

Vertinant įmones pagal 2022 m. sukurtų darbo vietų skaičių, didžiausi į reitingą patekę darbdaviai yra: „Vilniaus prekyba“ (47018, darbuotojų skaičius augo 8 proc.), „Maxima grupė“ (38256, mažėjo 1 proc.), „Willgrow“ (21966, augo 12 proc.), „Maxima LT“ (12006, mažėjo 3 proc.) bei „Euroaphoteca“ (7454, augo 102 proc.). Toliau didžiausi darbdaviai reitinge rikiuojasi taip: „Maxima Latvija“ (6371, mažėjo 7 proc.), „IKI Lietuva“ (5876, mažėjo 1 proc.), „RIMI Latvija“ (5581, mažėjo 10 proc.), „NG Investeeringud“ (5368, mažėjo 3 proc.) bei „Linas Agro Group“ (5031, augo 139 proc.).

Iš viso 50 didžiausių Baltijos šalyse įmonėse pernai dirbo 220,7 tūkst. darbuotojų – tai 6,25 proc. daugiau nei 2021 m. (207,7 tūkst.).

Baltijos šalių ūkių būklę tiesiogiai veiks geopolitinės rizikos ir pasaulinės prekybos pokyčiai

Apibendrindamas ekonominę situaciją, G. Sielewicz pažymi, kad nors Baltijos šalių ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį, ją veikia nauji iššūkiai. Smarkiai išaugusios energijos ir importuojamų gamybos priemonių kainos, sumažėjusios namų ūkių pajamos ir slopstančios verslo nuotaikos mažina vartojimą bei investicijas.

„Kita vertus, ši krizė nebebuvo tokia smarki, kaip finansų krizė 2008-2009 metais. Nuo to laiko Baltijos šalys aktyviai investavo į skaitmeninimą, kuris paskatino tiesioginių užsienio investicijų augimą, ypač susijusių su programavimu ir kitomis IT paslaugomis. Panašu, kad mažiausiai paveiktas buvo būtent IT sektorius“, – sako „Coface“ ekonomistas.

Ateinančiais metais prognozuojama, kad Baltijos šalių ūkius toliau veiks globalus ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas.

„Dėl demografinių pokyčių įtampa darbo rinkoje išsilaikys toliau, darbo užmokestis stabiliai augs, o infliacija mažės. Vis dėlto, išorinėje aplinkoje iššūkių taip pat netrūksta, – sako G. Sielewicz. – Vakarų Europoje, kuri yra pagrindinė eksporto kryptis, kol kas fiksuojami silpni ekonominiai rodikliai, kurie gali pagerėti ateinančiais 2024 m. Tačiau tai, savo ruožtu, priklauso nuo situacijos didžiausiose pasaulio ekonomikose, įskaitant JAV ir Kiniją, kuriose pastebimas ribotas ekonominis aktyvumas. Neabejojame, kad pasaulinės prekybos atsigavimas lemtų geresnes nuotaikas, o kartu ir augančius Baltijos šalių ekonominius rezultatus.“

„Coface“ patikslintu vertinimu, kitąmet Estijai prognozuojamas 2,7 proc. BVP augimas, Latvijai – 2,9 proc., o Lietuvai – 3 proc.

Išsamų dokumentą „Coface“ TOP–50 Baltics” galima rasti čia.