Ekspertai patarė, kaip atpažinti finansinius sukčius ir ką daryti nuo jų nukentėjus

Pernai sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas ir toliau augo – 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo. Šiemet per pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gavo daugiau kaip 1000 įvairių kreipimųsi dėl finansinių paslaugų, o nusiskundimai dėl sukčiavimo sudarė apie penktadalį.

Populiariausios finansinių sukčių schemos nesikeičia

Licencijuotas finansinių technologijų („fintech“) įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ nariai aiškina, kad daugelis mūsų – pajėgūs atpažinti sukčius ir nepakliūti į jų pinkles. Be to, kad itin svarbu akylai saugoti ir nesidalinti savo mokėjimo kortelių bei banko sąskaitų duomenimis, naudinga žinoti, kokie sukčiavimo būdai šiuo metu – populiariausi.

„ConnectPay“ sukčiavimo prevencijos specialistė Ilona Balsiukaitė sako, kad nors pastaraisiais metais technologijos ypač sparčiai juda į priekį, populiariausios sukčiavimo schemos išlieka panašios – „fišingas“, investicinis sukčiavimas, komunikacijos perėmimas bei sukčiavimas, prisidengus vadovo vardu (angl. „CEO scam“). Labai daug žmonių Lietuvoje sulaukia skambučių iš sukčių, raginančių investuoti, informuojančių apie jų turimas virtualias valiutas ar panašiai bandančių išvilioti pinigus.

„Nors šios schemos garsiai aptariamos žiniasklaidoje, vis dar pasitaiko nukentėjusių, kurie patiki didele ir garantuota investavimo grąža, pasiūlyta tiesiog atsitiktiniu telefono skambučiu. Verslo įmonės sulaukia vis daugiau fiktyvių sąskaitų iš „tiekėjų“ bei „partnerių“. Sukčiai, apsimesdami tiekėjais, atsiunčia naujus banko sąskaitos numerius, sąskaitas ir taip priverčia nukentėjusiuosius pervesti didžiules sumas už įprastas paslaugas“, – aiškino I. Balsiukaitė.

Smulkiau apie populiariausias sukčiavimo rūšis papasakojo „Paysera“ generalinis direktorius Marijus Plančiūnas. Jis detaliai paaiškino, kuo skiriasi skirtingi sukčių metodai ir kaip juos atpažinti kiekvienam iš mūsų.

„Fišingas“

Dažniausiai elektroniniu paštu arba SMS gaunama žinutė nuo paslaugų teikėjo, kuriuo apsimeta sukčius. Tai gali būti bet kas, iš ko perkate paslaugas, pavyzdžiui, kurjerių įmonė, VMI, bankas ar „fintech“  įmonė. Sukčių siunčiami laiškai ar žinutės dažniausiai apeliuoja į gavėjo emocijas ir bando įtikinti, kad perskaičius pranešimą būtina veiksmų imtis tuojau pat, o jeigu ne – neva gresia rimti nemalonumai. Tai gali būti, sąskaitos uždarymas, bauda, nepristatytas siuntinys ar panašiai. Tokie pranešimai atrodo labai tikroviškai, netgi logotipai ir nuorodos greičiausiai ves į tiekėjo puslapį, tik paskutinė nuoroda, kviečianti atlikti veiksmą, bus fiktyvi.

Sukčiai žinutėje paprastai skubina nedelsiant imtis veiksmų – paspausti nuorodą ir atsidariusioje netikroje svetainėje suvesti tik klientui žinomus prisijungimo prie sąskaitos duomenis, SMS žinute gautą kodą ar asmens kodą. Tai padaryti – tarsi nepažįstamam žmogui atiduoti visus tris raktus nuo namų durų. Iš jūsų gavęs visų spynų raktus sukčius atsirakina sąskaitos „duris“ ir šeimininkauja.

Sukčiavimas skelbimų svetainėse

Sukčius internete paskelbia skelbimą, kuriuo susidomėjęs pirkėjas perveda sukčiui pinigus, o siuntinio niekada nesulaukia. Pasitaiko, kad pinigus gavęs sukčius dar kelias dienas bendrauja su nukentėjusiuoju, žada, kad siuntinys tuoj ateis, siunčia nuotraukas, neva rodančias, kad siuntinys išsiųstas. Kol sukčių taikiniu tapęs žmogus supranta, kad yra maustomas, sukčiaus pėdos būna atšalusios – iš pirminės sąskaitos pinigai pervesti arba išgryninti.

Investicinis sukčiavimas

Paprastai sukčiai žadą didelį investavimo pelną su garantuota grąža. Kartą nukentėjusiajam pervedus pinigų į tariamai „investicinę sąskaitą“ sukčiai bando išvilioti daugiau. Vaizdo skambučiais rodo sufalsifikuotas ataskaitas, kuriose rodo neva augančią investicijų grąžą. Sukčius „laiko nukentėjusį už pavadėlio“, kol ji pervedinėja pinigus. Toks katės ir pelės žaidimas gali trukti mėnesius ar metus, tad atgauti pervestus pinigus tampa praktiškai neįmanoma.

Paklaustas, kaip suprasti, kad jus bando apgauti, M. Plančiūnas patarė neskubėti. Sukčiai dažniausiai siekia pagauti savo tikslinę auditoriją tą akimirką, kai jos aktyviai dirba, yra užsiėmusios ar naršo internete, todėl yra mažiau atidūs. Mažiau atidūs, reiškia ir mažiau atsargūs, taigi – labiau pažeidžiami.

„Gavote laišką apie būtinybę tuojau pat atnaujinti duomenis – nieko, palauks, paskambinkite į savo banką ir pasitikslinkite, ar jums siuntė laišką. Taip pat elkitės ir gavę SMS. Susisiekė „investicijų vadybininkas“ – išlikite ramūs, pasidomėkite įmonės licencija ir atsiliepimais. Niekur neskubėkite. Renkatės prekes skelbimų svetainėje – tikrinkite pardavėjo reitingą, atsiliepimus, bendraukite tik skelbimų svetainėje, jeigu ji siūlo tokią galimybę“, – patarė pašnekovas.

Pastebėjus sukčius svarbu pranešti

Žvelgiant į statistiką, akivaizdu, kad daugelis lietuvių nepasiduoda sukčių įtakai ir nesidalina savo duomenimis. Tačiau pranešimų statistika atskleidžia, kad net įtardami sukčiavimo atvejį nesamę linkę apie tai informuoti atsakingų pareigūnų ar įmonės, kuria prisistato sukčiai. Andrius Popovas, „Mano banko“ Rizikų valdymo tarnybos vadovas, patarė įtariant, kad vyksta sukčiavimas, tačiau dar nenukentėjus, reikėtų informuoti savo banką žinute arba telefonu. Taip pat – įspėti apie sukčiavimą savo draugus ir kolegas – taip bus apsaugoti ir jie: „Mūsų patirtis rodo, kad pasidalinus apie sukčiavimo atvejį su draugais ir kolegomis dažnai išvengiama blogų pasekmių“.

Kilus abejonių dėl siūlomų investavimo paslaugų, rekomenduojama Lietuvos banko interneto svetainėje pasitikrinti, ar įmonė nėra įtraukta į subjektų, neturinčių teisės Lietuvoje teikti finansines paslaugas, sąrašą arba nelegalias finansines paslaugas siūlančių interneto svetainių sąrašą.

„Labai svarbu kalbėtis apie finansinio sukčiavimo pavojus ir šeimoje, ypač su vyresnio amžiaus artimaisiais. Paprastas pokalbis ir galimų sukčiavimo scenarijų įvardinimas yra puiki prevencinė priemonė, leidžianti apsaugoti pagyvenusius artimuosius, kurie neretai būna lengviau sukčių įtikinami“, – kalbėjo „Mano banko“ atstovas.

M. Plančiūnas patarė taip pat pranešti tam paslaugų teikėjui, kuriuo bando tariamai apsimesti sukčiai. I Balsiukaitė pridūrė, kad derėtų pranešti policijai.

Pakliuvus į pinkles svarbiausia – susisiekti su banku

Nors daugeliui gali būti gėda pranešti apie iš jų išviliotus pinigus policijai ar kitoms institucijoms, pasak I. Balsiukaitės, laikas šiuo atveju yra labai svarbus rodiklis. Todėl nukentėjus nuo sukčių nedelsiant reikėtų kreiptis į policiją ir savo finansų įstaigą. „Kuo mažiau laiko praėjo nuo mokėjimo įvykdymo, tuo daugiau šansų, kad mokėjimą pavyks sustabdyti. Jeigu jau pakliuvote į sukčių pinkles ir pasidalinote savo kortelių ar banko prisijungimo duomenimis, nedelsdami susisiekite su savo banku ir informuokite apie situaciją“, – sakė ji.

A. Popovas pridūrė, kad susisiekus su banku jo atstovas telefonu paaiškins, kokių žingsnių imtis: „Bankas visada pasistengs padaryti viską, kad apsaugotų jūsų pinigus, tačiau taip pat gali paprašyti atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, kreiptis į policiją. Investicinio sukčiavimo atveju reikia informuoti Lietuvos banką, kuris turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias svetaines“.

Visi mokėjimai nuolat stebimi

Tam, kad klientus apsaugotų nuo sukčių, finansų įmonės nuolat diegia atnaujinimus, domisi naujomis schemomis ir apsaugos būdais. Anot „ConnectPay“ atstovės, daugiausiai žalos padaro socialinės inžinerijos schemos, kurių metų klientas pats atlieka pavedimus. Tokiais atvejais net turint pažangias sukčiavimo užkardymo sistemas, labai sunku apsaugoti klientus. „Net laiku sustabdžius mokėjimą ir susisiekus su klientu, šis dažnai primygtinai prašo mokėjimą įvykdyti, nes nenutuokia, kad galėjo tapti sukčių taikiniu. Būtent dėl tokių schemų populiarumo ir sėkmės, finansinės institucijos turėtų skirti daug dėmesio ir pastangų edukuoti savo klientus, dalintis naujosiomis sukčiavimo tendencijomis ir stengtis auginti klientų budrumą', – aiškino pašnekovė.

Žinoma, žinias, kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių, turi nuolat atnaujinti ir finansines paslaugas teikiančios įmonės. Pavyzdžiui, „Fintech Hub LT“ savo nariams organizuoja mokymus, seminarus, taip užtikrindami narių kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimą.