Įdomiosios tradicijos: švedų kalėdinis gėrimas, kuris žiemą į neviltį varo „Coca Colą“

Tai – julmustas (šved. Julmust): nealkoholinis kalėdinis (ir velykinis) gazuotas gėrimas.

Švedų kalboje „jul“ (tariama „jiu-le“) reiškia Kalėdas, o „must“ reiškia sultis. Ir techniškai tai būtų sultys, skirtos fermentacijai, tik taip ir nefermentuotos – tačiau iš tiesų jokių sulčių julmuste nėra. O kai toks Haris Robertsas sukūrė julmustą, iš pradžių jis buvo vadinamas julöl – kalėdiniu alumi.

Vėliau H. Robertsas pakeitė pavadinimą, kad įtiktų alkoholio draudimo šalininkams – tačiau nėra visiškai aišku, kodėl jis pasirinko žodį „must“. Tad kas yra šis kalėdinis sulčių gėrimas be tikrų sulčių?

Kilmė

Švedijos kalėdinio limonado istorija prasideda nuo alkoholinių gėrimų ribojimo ir studijų Vokietijoje.

Praėjusio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje žinomas blaivininkas Robertas Robertsas išsiuntė savo sūnų Harry studijuoti chemijos į Berlyną. Tėvas sūnui davė vieną labai konkrečią užduotį: sukurti Švedijos rinkai skirtą kalėdinį alų be alkoholio. Grįžęs 1910 m. H. Robertsas įkūrė nealkoholinių gėrimų bendrovę „AB Roberts“, kuri gamino įvairius putojančius gėrimus, įskaitant „Roberts Julöl“.

Švedai ne iš karto pamėgo šį gėrimą – pirmaisiais metais prekyba tokiu alternatyviu „alumi“ buvo gana lėta. Tačiau kai 1922 m. Švedijoje buvo uždraustas alkoholis, kalėdinis „alus“ prigijo.

Pradinė tėvo ir sūnaus bendrovė „AB Roberts“ tebeveikia iki šiol ir turi visišką julmusto gamybai naudojamos misos monopolį. Tai reiškia, kad bet kuri Švedijoje julmustą gaminanti įmonė privalo iš Robertsų šeimos įsigyti kalėdiniam gėrimui skirtas kvapiąsias medžiagas.

Koks jo skonis?

Paklauskite bet kurio švedo, koks yra julmusto skonis, ir jis tikriausiai atsakys – „kaip Kalėdų!“. O gal ir Velykų – nes kasmet Velykoms šis gėrimas virsta „påskmust“ (påsk, kaip nesunku nuspėti, reiškia „Velykas“).

Tačiau tiems, kurie neužaugo su šiuo gėrimu, jo skonis primins saldoką girą arba prieskoninį salyklo gėrimą. Julmustas yra tamsus, saldus gazuotas gėrimas, kurio skonis gana panašus į „Coca-Cola“ ir girą. Daugelis julmustą laiko saldesniu už daugumą gazuotų gėrimų – tačiau taip gali būti ir dėl to, kad julmustas yra mažiau rūgštus.

Teigiama, kad tik trys žmonės pasaulyje žino „AB Roberts“ julmusto misos receptą, ir kaip ir „Coca Cola“ atveju, esą jis yra griežtai saugoma paslaptis – tačiau julmusto misoje yra žinomų aromatinių medžiagų. Be cukraus ir vandens, yra apynių ekstrakto bei salyklo.

Didžioji dalis julmusto suvartojama gruodžio mėnesį – tada Švedijoje jis užima apie 50 proc. limonadų rinkos. Daugiausia jo suvartojama per Kalėdas, tačiau šis gėrimas vertinamas visą gruodį. Kaip jau minėta, per Velykas tas pats gėrimas parduodamas kaip „Påskmust“, tik čia tradicija ne tokia stipri ir sezonas trumpesnis – tačiau per Velykų šventes švedams tai taip pat yra mėgstamas nealkoholinis gėrimas.

Įdomu tai, kad „Coca-Cola“ rengė įvairias reklamines kampanijas, siekdama, kad švedai vietoje julmusto gertų „Coca-Cola“ – tačiau kaip sako patys švedai, jie gali būti tokie pat užsispyrę kaip ir julmusto recepto savininkai. „Coca-Cola“ taip pat gamino savo julmusto variantą, pavadintą „Bjäre Julmust“ – tačiau vėliau šis produktas dingo. Tiesa, įdomus faktas – „Bjäre Julmust“ Švedijoje buvo parduodamas net „McDonald's“ restoranuose.

Įdomūs faktai apie julmustą

Påskmustas ir julmustas yra visiškai tas pats gėrimas. Išskyrus etiketę, nėra jokio skirtumo.

2015 m. pasklido gandas, kad siūlomas karamelinių dažiklių draudimas ES reikštų, jog Švedija turės nutraukti julmusto gamybą. Švedai buvo daugiau nei sunerimę dėl perspektyvos prarasti šią kulinarinę tradiciją – tačiau, laimei, teisės aktas neapėmė kalėdinio gėrimo.

Per Kalėdas švedai suvartoja apie 40 mln. litrų julmusto. Tai – maždaug 40 litrų vienam žmogui per metus.

Parengta pagal „Scandinavian Standard“, „Ateriet“ ir kitų šaltinių informaciją.