D. Tracevičius. Naujas būdas mulkinti vartotojus

Vartotojams vis labiau besidomint galimybėmis sumažinti savo vartojamų produktų poveikį aplinkai ir klimatui, pasirodo įvairiausių vadinamųjų tvarumo indeksų, kuriais taršios korporacijos klaidina vartotojus.

Nuėjus į parduotuvę daugybė produktų aplipdyti žaliais lapeliais ar įvairiausiais sertifikatais signalizuojančiais, kad šitas produktas turėtų būti kažkuo draugiškas gamtai ar klimatui. Tai daroma ne atsitiktinai, nes vartotojams rūpi jų produktų tvarumas. Remiantis šiais metais tyrimų bendrovės RAIT atlikto tyrimo rezultatais, 41 proc. Lietuvos gyventojų aktyviai boikotavo produktus ar paslaugas įmonių, kurios vykdo netvarią veiklą, o net 76 proc. Lietuvos gyventojų tikisi įmonių atvirumo apie poveikį aplinkai, tiekimo grandinės praktiką ir bendrą įmonių atsakomybę. Kol kas, deja, reali produktų kontrolė dėl žaliųjų teiginių nėra vykdoma.

Tokie patys žalieji teiginiai tik indekso forma persikėlė ir į skaitmeninę erdvę. Lankomiausiame įmonių duomenų portale rekvizitai.lt skelbiamas įmonių tvarumo indeksas. Sveikintina inciatyva, jeigu ji parodo realią situaciją ir neatlieka ekoblefo vaidmens. Tačiau dėl to kyla nemažai klausimų, ypač dėl neseniai įvykusių su šiuo indeksu susijusių apdovanojimų, kurių metu buvo pagerbtos įmonės, iš pažiūros turinčios mažai ką bendro su aplinkosauga ar net labai reikšmingai prisidedančios prie klimato kaitos.

Maksimalų įvertį, atsižvelgiant į tą tvarumo indeksą, surinko bendrovė „Coca–Cola HBC Lietuva“, kuri yra pasaulinės „Coca-Cola“ korporacijos dalis. Tos pačios, kuri aplinkosauginio judėjimo „Break Free From Plastic“ yra kasmet skelbiama kaip didžiausia pasaulyje teršėja vienkartine plastikine pakuote. Verta paminėti, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje naudojami ir daugkartiniai plastikiniai „Coca-Cola“ gėrimų buteliai, tačiau Lietuvoje tokių nėra. Ar bendrovės „Coca-Cola“ nuomone lietuviai nenusipelno gerokai tvaresnių, daugkartinių plastikinių pakuočių? Peršasi mintis, kad tvarumo indekso sudarytojai daugkartinio naudojimo su tvarumu nesieja.

Kita, vieną iš aukščiausių įvertinimų pagal tvarumo indeksą surinkusių įmonių – „KN Energies“, ankščiau žinoma kaip „Klaipėdos nafta“. Sunku suvokti, kaip naftos ir jos produktų krovos bei saugojimo paslaugas teikianti įmonė gali būti laikoma tvaria. Iškastinio kuro naudojimui, įskaitant naftą ir jos produktus, priskiriama daugiau kaip 75 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš žmonių veiklos.

Kaip galėjo atsirasti toks indeksas, kuriuo remiantis aplinkosauginiu požiūriu netvarios įmonės yra apdovanojamos? Žvelgiant į indekso struktūrą, aplinkosaugos srityje teikiami balai už standartus ir ataskaitų teikimą, tvarumo aspekto įtraukimą į verslo procesus, veiklą, susijusią su tvarumu, pvz., edukacinę veiklą darbuotojams ir trečiųjų šalių apdovanojimus už tvarumą. Net ir pačios taršiausios įmonės gali teikti ir teikia tvarumo ataskaitas, kurių forma dažnai yra itin laisva, prirašant tai, kas naudinga, ir pamirštant, kas nenaudinga. Labai panaši situacija ir su tvarumo aspekto įtraukimu į veiklos procesus – yra ir tokių korporacijų, kurios biure rūšiuojamą popierių ir darbuotojų informavimą apie tai jau laiko didžiuliu pasiekimu. Galiausiai turime daugybę tarptautinių apdovanojimų, kurie organizuojami tų pačių įmonių, taikančių itin laisvą tvarumo interpretavimą.

Tokie tvarumo indeksai ne tik klaidina vartotojus, bet ir parodo, kad verslo bendruomenei ir jos taip vadinamiems tvarumo specialistams tokia tvarumo interpretacija yra priimtina. Gal taip yra dėl to, kad tvarumo specialistu tampama išklausius kelių savaičių kursus, gaunant apmokymus iš tokių pat specialistų, dirbančių minėtose korporacijoje? Ir praktika rodo, kad absoliuti dauguma jų tuomet dirba ne su gamybos ar paslaugų transformacija į tvaresnes, o paprasčiausia su marketingu.

Kaip būtų galima taisyti situaciją? Stiprinti institucijas, tokias kaip valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kad ji ateityje aktyviai reaguotų į tokius dalykus viešoje erdvėje, edukuotų ir, esant pagrindui, baustų. Pažangiose valstybėse, pavyzdžiui Danijoje, net būtina pateikti įrodymus, skelbiant su tvarumu susijusius pareiškimus, o to nepadarę gali gauti atgrasančias baudas, siekiančias iki 4 proc. metinės apyvartos. Kol tas nedaroma Lietuvoje, kviečiu vartotojus būti akylus – žaliojo smegenų plovimo atvejų tik daugės.

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys