Apie ką dar jie melavo? Kodėl „𝔗𝔥𝔢 𝔑𝔢𝔴 𝔜𝔬𝔯𝔨 𝔑𝔦𝔪𝔢𝔰“ melas tapo kanoninis

Istorija apie virusinę sunkiai sergančio berniuko iš Gazos nuotrauką, tapusią „bado krizės“ sektoriuje simboliu, tapo kertine. Tokia pat buvo ir „The New York Times“ reakcija, kai išaiškėjo tiesa. Reikia pripažinti, kad šis pavyzdys menkina pasitikėjimą šiuolaikinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Jis dar kartą parodo, kad žurnalistai vis dažniau siekia sensacijų ir „darbotvarkės“ ir vis rečiau linkę pripažinti savo klaidas. „Republic“ pasakoja šią ir kitas istorijas, kad parodytų, kaip gimė ir gimsta melas.

Liepos 24 d. „New York Times“ paskelbė didelę straipsnį pavadinimu „Gazos gyventojai miršta nuo bado“. Antraštė skambėjo taip: „Po 21 mėnesio niokojančio konflikto su Izraeliu labiausiai pažeidžiami Gazos civiliai – jauni, seni ir sergantys – susidūrė, humanitarinių organizacijų teigimu, su artėjančiu badu“.

Pirmame paragrafe laikraščio žurnalistai citavo 48 metų penkių vaikų tėvą, gyvenantį palapinėje Gazoje: „Dėl karo praradome pajamas. Maistas ne pagal kišenę. Čia nieko nėra.“ Straipsnio autoriai negailėjo išsireiškimų apibūdindami tai, kas vyksta sektoriuje: „Vaikai su įdubusiais akimis, liesi kaip skeletai, kankinami ligoninių lovose arba yra prižiūrimi tėvų, kurie bejėgiškai žiūri į išsikišusius šonkaulius ir mentes… Šie bauginantys vaizdai ryškiai kontrastuoja su vos už kelių mylių nuo čia, kitoje Izraelio ir Egipto sienos pusėje, esančia gausa.“

Kaip simbolį aprašomam vaizdui žurnalistai pasirinko 18 mėnesių Mohammedą Zakarią al-Mutawaką, kuris gyvena su savo motina ir broliu palapinėje Gazos paplūdimyje. Straipsnio autoriai pacitavo mažojo Mohammedo motiną, 31 metų Hedają al-Mutawaką: „Aš vaikštau gatvėmis ieškodama maisto. Aš žiūriu į jį ir negaliu sulaikyti ašarų“.

Šį pasakojimą savo interneto svetainėje jie papildė trumpu vaizdo įrašu, kuriame jauna moteris laiko rankose labai išsekusį vaiką. Tokia pat šokiruojanti nuotrauka pasirodė laikraščio pirmojo puslapio popierinėje versijoje. „Klinikoje, kurioje berniukas buvo gydomas, pranešė, kad jis kenčia nuo sunkaus neprivalgymo“, – teigė žurnalistai.

Nuotrauką padarė Turkijos valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ korespondentas. Per kelias valandas ji tapo virusine, išplisdama po pasaulio naujienų agentūras. Ją taip pat paskelbė Izraelio laikraštis „HaAretz“.

Tačiau socialinių tinklų vartotojai greitai išsiaiškino, kad Mohammed Zakaria al-Mutawak atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre ne pirmą kartą – apie jį jau buvo rašoma, nes berniukas kenčia nuo retos sunkios ligos, kuri paaiškina jo būklę. Tačiau šį faktą „The New York Times“ žurnalistai pamiršo paminėti savo publikacijoje, kurią perskaitė dešimtys milijonų žmonių, ir straipsnyje, išspausdintame pirmuoju puslapiu popieriniame laikraštyje.

Tai ne bado veidas

Taškus ant „i“ padėjo nepriklausomas žurnalistas Davidas Collieras. Jis, kaip pats teigia, „tyrinėja, dokumentuoja ir demaskuoja antisemitizmą, istorijos perrašymą ir tiesos iškraipymą“.

„Tai ne bado veidas. Tai vaiko, kenčiančio nuo sveikatos problemų, veidas, kurio kančios buvo išnaudotos ir paverstos ginklu pirmiausia HAMAS, o vėliau ir pasaulio žiniasklaidos“, — rašo Collieras.

Jis žingsnis po žingsnio atkuria suklastotos informacijos kūrimo procesą: Mohammedą Zakarią al-Mutawaką ant motinos rankų nufotografavo Gazos fotografas Ahmedas Džihadas Ibrahimas Al-Arini. Al-Arini Instagram paskyroje nuotrauka pasirodė dvi dienos prieš patekdama į vieną iš pagrindinių Getty Images nuotraukų bankų ir atsidurdama New York Times pirmojo puslapio viršuje, o dieną prieš tai ją savo straipsnyje apie „masinį badą Gazoje“ panaudojo leidinys Daily Express.

Informacinė banga buvo sukelta ir per parą išplito kaip lavina: 18 mėnesių kūdikio nuotrauką motinos rankose kaip masinio bado Gazos sektoriuje įrodymą paskelbė „Sky News“, CNN, „The Guardian“, „Daily Mail“, „The Times“.

Tačiau ši nuotrauka negali būti bado įrodymu, aiškina Collieras. Nes ryškiose, platesnio kampo nuotraukose matyti, kad šalia motinos stovi sveikas Mohamedo brolis, trejų metų Džudas. „Šiose nuotraukose matyti, kad nei Mohamedo motina, nei jo vyresnysis brolis nepatiria bado, kuris galėtų sukelti tokį berniuko išsekimą“. Žurnalistas teigia, kad visų minėtų žiniasklaidos priemonių paskelbtos nuotraukos buvo arba sąmoningai apkarpytos, kad paslėptų sveiką berniuko brolį, arba neryškios iki neatpažįstamumo.

Bet svarbiausia: visos be išimties žinomos žiniasklaidos priemonės nuslėpė nuo savo auditorijos faktą, kad Mohammedas Zakaria al-Mutawak gimė 2023 m. gruodžio mėn. su rimtais genetiniais sutrikimais. Konkrečiai, medicininėje išvadoje, paskelbtoje šių metų gegužę Gazos pagalbos asociacijos „Basma“, teigiama, kad Mohammedui diagnozuotas vaikų cerebrinis paralyžius ir hipoksemija (mažas deguonies kiekis kraujyje), susijusi su „ autosominio recesyvinio tipo paveldima genetine liga“.

Davidas Collieras teigia, kad savo akimis matė medicininę išvadą, bet nemano, kad būtų etiška pateikti visą vaikui nustatytą diagnozę. Tačiau komentatoriai socialiniuose tinkluose greitai išsiaiškino, kad vienas iš „autosominio recesyvinio tipo paveldimos genetinės ligos“ pavyzdžių yra mukoviscidozė.

Be to, „New York Times“ straipsnyje teigiama, kad berniuko tėvas žuvo praėjusių metų spalį, kai išėjo ieškoti maisto. Tačiau štai faktai, kuriuos iškapstė Collieras: Zakaria Ayub al-Mutawak žuvo spalio 26 d. Džabalyje tuo metu, kai „HAMAS“ surengė išpuolį prieš Izraelio kariuomenę. Nuo spalio 25 iki 29 d. šioje teritorijoje žuvo šeši Izraelio kariuomenės kariai.

„Nesvarbu, ar jis buvo ginkluotas, ar ne, Mohamedo tėvas žuvo mūšio lauke, kai HAMAS aktyviai puolė Izraelio pajėgas“, – rašo Collieras.

Pažymėtina, kad būtent šią istoriją toliau nei kitos žiniasklaidos priemonės paskleidė britų korporacija BBC, kuri iki šiol laiko save objektyvumo „aukso standarto“ kūrėja ir nešėja, nepaisant to, kad po 2023 m. spalio 7 d. jos žurnalistai ne kartą turėjo atsiprašyti už faktų iškraipymą, be išimčių – visada HAMAS naudai ir niekada Izraelio gynybos pajėgų (Cahal) ir oficialios Izraelio pozicijos naudai. BBC paskelbė 64 sekundžių interviu su sunkiai sergančio berniuko motina, kuriame „pamiršo“ paminėti, kad Mohammedas gimė su sunkia genetine liga, taip pat tai, kad būdingas kūdikio stuburo išlinkimas rodo cerebrinį paralyžių.

„Tačiau BBC tai nutyli, verčia žiūrovus manyti, kad širdį draskanti fizinė berniuko būklė yra visuotinio bado rezultatas“, – rašo Collieras. „Matant tokias nuotraukas, sunku išsiaiškinti tiesą. Tačiau mes turime reikalų su tikra karo zona – realiais žmonėmis, jų tikru skausmu ir tragiškomis situacijomis, panašiomis į Mohamedo likimą. Tokios tragedijos įvyksta kiekviename kare, bet kuriuo laikotarpiu. Tačiau unikalu ir toksiška tai, kaip tragiškų karų pasekmių vaizdai naudojami kaip ginklas, siekiant sukurti melagingus globalius naratyvus“.

Tačiau, pasak Davido Koljero, labiausiai apgailėtinas yra žinomų žiniasklaidos priemonių redaktorių ciniškumas:

„Kiek žinau, Mohamedo motina tiesiog bando rasti pagalbos savo vaikui. Ji neslepia tiesos ir pasakoja visą istoriją kiekvienam, kuris jai užduoda klausimus. Tačiau visi žurnalistai, su kuriais ji bendravo, priėmė tą patį cinišką sprendimą: ignoruoti medicininę realybę ir paversti jos vaiką propagandos įrankiu. Niekas nebandė padėti šiam vaikui. Atrodo, kad visi tik klausia savęs: kaip šis vaizdas gali diskredituoti Izraelį, ir savo reportažus kuria, remdamiesi šia mintimi.“

Priverstiniai atsiprašymai

Kai tiesa paaiškėjo, britų ir amerikiečių žiniasklaidos skaitytojai priminė, kad pirminėje „New York Times“ straipsnio versijoje po nuotrauka, kurioje Mohammedas laikomas motinos rankose, buvo nurodyta, kad berniukas „gimė sveikas“.

Praėjo keturios dienos, kol laikraštis paskelbė „atsiprašymą“, kuris labiau priminė paaiškinamąjį komentarą apie „redakcijos gautą naują informaciją“. Šį tekstą „NYT“ atstovė Nicole Taylor paskelbė specializuotoje 𝕏 tinklo paskyroje „NYTimes Communications“, kurią seka šiek tiek mažiau nei 90 tūkstančių žmonių, o „@nytimes“ paskyrą – 55 milijonai skaitytojų.

Redakcijos paaiškinimai skambėjo taip:

„Vaikai Gazos ruože yra nepakankamai maitinami ir badauja, kaip tai užfiksavo „New York Times“ ir kiti žurnalistai. Neseniai paskelbėme straipsnį apie labiausiai pažeidžiamus Gazos ruožo gyventojus, tarp jų ir Mohammedą Zakarią al-Mutawaką, kuris kenčia nuo sunkaus neprivalgymo. Nuo to laiko gavome naujos informacijos, įskaitant informaciją iš ligoninės, kurioje jis buvo gydomas, ir iš jo medicininių dokumentų, ir atnaujinome straipsnį, pridėdami kontekstą apie jo jau esamas sveikatos problemas. Ši papildoma informacija leidžia skaitytojams geriau suprasti jo situaciją“.

Laikraščio atstovė nepamiršo priminti: „Mūsų žurnalistai ir fotografai toliau drąsiai, jautriai ir rizikuodami savo gyvybe rengia reportažus iš Gazos, kad skaitytojai galėtų savo akimis pamatyti karo pasekmes“.

Tuo tarpu atnaujintoje straipsnio versijoje, kurią laikraštis paviešino viešai, po nuotrauka su Mohamedu vis dar teigiama, kad jo tėvas žuvo „ieškodamas maisto“, o pačiame tekste pridėta tokia frazė:

„Pasak jo gydytojo, Mohammedas jau turėjo sveikatos problemų, susijusių su smegenimis ir raumenų vystymusi. Tačiau pastaraisiais mėnesiais jo sveikata smarkiai pablogėjo, nes vis sunkiau buvo rasti maisto ir medicininės pagalbos, o klinikoje, kurioje jis buvo gydomas, pranešė, kad jis kenčia nuo sunkaus neprivalgymo“.

Vienintelis esminis pokytis buvo tai, kad frazė „berniukas gimė sveikas“ buvo tyliai, t. y. be komentarų ir paaiškinimų, pašalinta. NYT taip pat nemanė esant reikalinga paminėti sveiko Mohamedo brolio, nepaisant to, kad socialinių tinklų vartotojai jau seniai paskelbė baisios nuotraukos variantus platesniu kampu, kur šalia Mohamedo motinos stovi sveikas Džudas.

Buvęs NYT nuomonių skyriaus redaktorius, o dabar Weekly Standard redaktorius Adamas Rubinšteinas parašė apie savo buvusių kolegų „atsiprašymus“:

„Tai yra akivaizdžios apgaulės pripažinimas. Jie paskelbė straipsnį apie nepakankamą mitybą, bet nepaaiškino, kad nepakankama mityba yra ne maisto trūkumo, o jau esamos ligos, kuri daro įtaką vaiko gebėjimui visapusiškai vystytis, pasekmė. Tai reiškia, kad jie iš esmės nuslėpė tikrąją istoriją apie vaiko nepakankamą mitybą, kad galėtų papasakoti kitą istoriją“.

Fox News politologas Brit Yum reagavo ironiškai: „New York Times padarė didelę klaidą ir negali jos pripažinti, nepagyrę savęs už drąsą, jautrumą ir pasiryžimą rizikuoti“.

Konservatyvaus leidinio „The Washington Free Beacon“ korespondentas Jon Levin kelia sunkų klausimą: „Visa istorija apie badaujantį berniuką Gazoje buvo melas. Dabar paklauskite savęs, apie ką dar jie melavo“.

Naratyvinė ataka

Žurnalistai iš žiniasklaidos kompanijos „The Free Press“ (įkurta 2022 m. buvusių „New York Times“ reporterių, išėjusių iš laikraščio) atliko savo tyrimą ir išsiaiškino: Mohammed Zakaria al-Mutawaq buvo toli gražu ne vienintelis simbolis, skirtas įtikinti pasaulio visuomenę, kad Izraelis „sukėlė badą ir vykdo genocidą“ Gazos sektoriuje.

„The Free Press“ tyrimas parodė: mažiausiai 12 kitų šio sektoriaus vaikų nuotraukų, kurias platino žinomi žiniasklaidos priemonės arba tarptautinės humanitarinės organizacijos ir kurios per kelias valandas tapo virusinės, neturėjo svarbaus konteksto – visi šie vaikai buvo arba sunkiai sergantys, arba mirštantys, tačiau tokios būklės buvo dėl savo sveikatos, o ne dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Tačiau būtent šie faktai – šių vaikų ligos istorijos – visada likdavo už kadro.

Pateiksime du ryškiausius pavyzdžius, kurie atitinka istoriją su Mohamedu. Liepos 29 d. britų laikraščio „The Guardian“ rytinio naujienlaiškio prenumeratoriai pamatė naują baisią nuotrauką: motina laiko rankose labai liesą berniuką su iškreiptu stuburu. Antraštė skelbė: „Gazoje vyrauja badas, teigia ekspertai, kuriuos remia JT“, o po nuotrauka buvo parašyta: „Pabėgėlių motina Sami Matar laiko ant rankų savo išsekusį sūnų Yusefą Gazos mieste“.

Tačiau tą pačią nuotrauką prieš kelias dienas buvo paskelbusi agentūra „Reuters“, kurios žurnalistai taip pat pateikė ją kaip „bado krizės Gazos mieste“ simbolį, bet nepamiršo paminėti, kad Yusef Matar serga vaikų cerebriniu paralyžiumi.

Kai „The Free Press“ žurnalistai paprašė kolegų iš „The Guardian“ paaiškinti savo „užmaršumą“, jiems buvo atsakyta, kad jie gali pateikti skundą „tiesiogiai skaitytojų skyriaus redaktoriui“.

„Mūsų žurnalistų, dirbančių Artimuosiuose Rytuose ir turinčių gilių žinių apie šį regioną, parengta gausi medžiaga apie konfliktą kalba pati už save“, – pareiškė „The Guardian“ atstovas.

Dar gegužės mėnesį penkiametis Usama al-Rakaba nuotraukos iliustravo straipsnius apie „bado krizę Gazos sektoriuje“, paskelbtus „The Guardian“, CBC, „Financial Times“. Turkijos valstybinės agentūros „Anadolu“ britų padalinys paskelbė vaizdo reportažą apie sunkią Usamos būklę, pavadindamas jį „ryškiu Izraelio genocido sukeltos krizės simboliu“.

Tačiau visi minėti žiniasklaidos šaltiniai „pamiršo“ paminėti, kad berniukas serga sunkia liga – ta pačia cistine fibroze. Tai galima sužinoti net nesikreipiant į arabų kalba leidžiamus šaltinius, nes tiesos nepamiršo pasakyti „Associated Press“ žurnalistai savo straipsnyje, kuriame, beje, taip pat pabrėžė jiems reikalingus akcentus:

„Usamos al-Rakabo cistinė fibrozė paaštrėjo nuo karo pradžios. Mėsos, žuvies ir fermentų tablečių, padedančių jam virškinti maistą, trūkumas lėmė nuolatinius vizitus į ligoninę. Kaulai matosi pro odą. Usamui penkeri metai, jis sveria 9 kg ir vos gali judėti bei kalbėti. Konservai nesuteikia jam visavertės mitybos.“

„The Free Press“ tyrimo autoriai pabrėžia: norėdami atskleisti kontekstą, kurio trūksta žinomų žiniasklaidos priemonių ir prestižinių agentūrų publikacijose, jiems nereikėjo nei išsamių reportažų iš įvykių vietų, nei mėnesių trukmės tyrimų.

„Tai užtruko vos kelias minutes ir nereikėjo nieko, išskyrus kompiuterį su stabiliu interneto ryšiu. Mes tiesiog įvedėme reportažų herojų vardus į „Google Translate“, kad gautume arabų rašybą, ir tada paieškojome šių vardų arabų kalba leidžiamuose žiniasklaidos leidiniuose“, – aiškina autoriai. „Net paviršutiniškai peržiūrėjus rezultatus paaiškėjo, kad daugelis šių vaikų kenčia nuo raumenų atrofijos, galvos smegenų traumų ar kitų rimtų ligų, kurios paaiškina jų išsekusią išvaizdą.“

Tinklo užkrėtimo tyrimų instituto (NCRI) darbuotojai savo naujame pranešime tvirtina, kad tai nėra tiesiog žurnalistų aplaidumas ar „praleidimai“ dėl užmaršumo ar tinginystės – visos šios nuotraukos buvo paimtos iš nepatikrintų ar šališkų arabų ir turkų kalbos šaltinių, o vakarų auditorijai jos buvo pateiktos kaip patikimi žurnalistiniai medžiagos.

NCRI tyrėja Olivia Rose paaiškina: priežastis paprasta – HAMAS turi tiesioginį motyvą stiprinti „naratyvinę ataką“ prieš JAV ir Izraelio sukurtą fondą, kuris teikia humanitarinę pagalbą Gazos sektoriuje, apeidamas struktūras, kurios iš esmės yra kontroliuojamos HAMAS. Naratyvai apie siaubingą „bado krizę“ ir „sistemingus civilių gyventojų žudymus“ Izraelio gynybos pajėgų Cahal kareivių ir GHF darbuotojų tapo dominuojantys maždaug nuo gegužės mėnesio. Tačiau stebina tai, kad juos perėmė ne tik socialinių tinklų naudotojai, bet ir pagrindinė pasaulio žiniasklaida ir informacinės agentūros, įskaitant BBC, Associated Press ir žinomą Izraelio laikraštį HaAretz. „Tai turės savo kainą, – sako Olivia Rose. „GHF darbuotojų namai Gazoje jau yra puolami, jų šeimoms JAV grasinama“.

Melagienų istorijos

Mohamedo al-Mutawako pavyzdys akimirksniu tapo kanoniniu būsimoms instrukcijoms, kaip kurti melagienas ir jas įdiegti į masinę sąmonę. Mes nusprendėme kreiptis į žymiausių melų istoriją, kurie ilgus metus klaidino visą visuomenę, vedė prie realaus genocido, šimtų tūkstančių žmonių mirčių ar neteisingų karų pradžios, ir su nuostaba atradome, kad garsiausi iš jų vienaip ar kitaip susiję su „New York Times“. Tęsinys kitame puslapyje: