Berniukas namo parnešė metalinį daiktą. Jo spinduliuotė pražudė visą šeimą

1962-ųjų pavasarį viename iš pramoninių Meksikos rajonų įvyko istorija, kuri iki šiol kelia šiurpą. Jauna šeima, besidžiaugianti naujais namais, nė neįtarė, kad jų kieme slypi mirtini spąstai. Mažas, iš pažiūros nereikšmingas daiktas per kelis mėnesius nusinešė keturių žmonių gyvybes. Tai, kas prasidėjo kaip nekaltas atradimas, virto viena baisiausių radiologijos istorijų. Viskas prasidėjo nuo to, kad dešimtmetis berniukas rado metalinę kapsulę, kurioje buvo kobalto-60.

Mirtinas vaiko radinys. Kaip kapsulė atsidūrė namuose?

Berniukas žaidė kieme, kai aptiko keistą metalinį daiktą. Jis paslėpė radinį kišenėje ir parsinešė namo. Niekas iš šeimos nė neįtarė, kad šis nekaltai atrodantis daiktas yra vienas pavojingiausių radioaktyviųjų medžiagų. Kapsulė, matyt, buvo kilusi iš ligoninės radioterapijos skyriaus, kur ji naudota vėžiui gydyti ir radiografiniams tyrimams. Problema buvo ta, kad kažkas ją išėmė iš švino konteinerio, kuris turėjo apsaugoti nuo spinduliuotės. Be šios apsaugos kobaltas-60 skleidė mirtinas gama spinduliuotės dozes.

Berniuko motina, nieko neįtardama, balandžio pradžioje padėjo kapsulę į virtuvės stalčių. Būtent ten susiformavo nematomas tragedijos epicentras, po truputį ardantis šeimos sveikatą. Per kelias savaites visi namiškiai pradėjo jausti nerimą keliančius simptomus: karščiavimą, nuolatinį nuovargį ir kitus neįprastus negalavimus. Gydytojai bergždžiai ieškojo priežasčių, niekaip nesusiedami jų su radiacija. Pirmasis matomas poveikio ženklas buvo pajuodę stikliniai puodeliai, laikyti toje pačioje spintelėje kaip ir kapsulė. Senelė tai pastebėjo, bet niekas nesusiejo fakto su šeimos negalavimais.

Spinduliuotės aukos. Keturi mirusieji per pusmetį

Tolimesnės savaitės atnešė tragiškų pasekmių. Balandžio 29-ąją mirė dešimtmetis berniukas – tas pats, kuris rado pražūtingą kapsulę. Jis gavo didžiausią spinduliuotės dozę – nuo 4700 iki 5200 radų, daugiausia dėl tiesioginio kontakto su kobaltu-60. Po sūnaus mirties daugiau laiko namuose ėmė leisti dvejų metų dukra, todėl ir jai spinduliuotės poveikis buvo didesnis. Liepos 19-ąją mirė motina, kuri laukėsi kūdikio. Tik po šios tragedijos kapsulė buvo rasta ir pašalinta iš namų. Deja, per vėlai – motina gavo itin didelę dozę, nes daug laiko praleisdavo virtuvėje gamindama maistą.

Rugpjūčio 18-ąją mirė dvejų metų dukra, o spalio 15-ąją – senelė. Abi tapo radiacijos aukomis, nors kapsulės tuo metu namuose jau nebebuvo. Vienintelis liko gyvas šeimos tėvas, gavęs „tik“ apie 990–1200 radų. Tai buvo gerokai mažiau nei gavo kiti namiškiai, nes jis didžiąją laiko dalį praleisdavo darbe, toliau nuo kapsulės. Tiksliai taip ir liko neaišku, kaip ši kapsulė apskritai atsidūrė šeimos kieme. Greičiausiai ji buvo paimta iš ligoninės radioterapijos skyriaus, tačiau aplinkybės nebuvo išaiškintos.

Radiologinės sąmonės svarba

Meksikos šeimos tragedija parodo, kokie pavojingi gali būti pamesti ar netinkamai saugomi radioaktyvūs daiktai. Panašus incidentas įvyko ir Australijoje 2023 m. vasarį, kai buvo pamesta mažytė, aguonos grūdo dydžio cezio-137 kapsulė. Laimei, ją greitai pavyko surasti. Vis dėlto visuomenės nežinojimas apie radiologinius pavojus tebėra aktuali problema. Daugelis žmonių neatpažintų radioaktyvios medžiagos ir nežinotų spindulinės ligos simptomų. Ilgalaikis radiacijos poveikis gali turėti pasekmių ateities kartoms – sukelti genetines mutacijas ir didinti vėžio riziką. Nors šiuolaikinės radiacinės saugos sistemos yra daug geresnės nei šeštajame dešimtmetyje, pavojingų medžiagų praradimo atvejų vis dar pasitaiko.