200 000 už vaiką. Revoliucinis planas. Viską apvers aukštyn kojomis

Lenkijoje bręsta radikali šeimos politikos reforma, kuri gali tapti precedentu visai Europai, o lietuviams sukelti tikrą pavydo bangą.

Ekspertai siūlo nutraukti smulkų kasmėnesinį rėmimą ir vietoje jo suteikti vienkartinę, gyvenimą keičiančią sumą – daugiau nei 49 400 EUR (208 800 PLN) iškart po vaiko gimimo.

Kodėl „800+“ programa patyrė fiasko?

Iki šiol galiojusi parama, siekianti apie 185 EUR (800 PLN) per mėnesį, turėjo sukelti gimstamumo bumą, tačiau skaičiai negailestingi.

Rinkos stebėtojai fiksavo:

• Istorinės žemumos: 2025 m. Lenkijoje gimė tik 238 000 kūdikių – tai 14 000 mažiau nei pernai.
• Vaisingumo krizė: Rodiklis nukrito iki dramatiškų 1,10, nors dar prieš metus siekė 1,16.

Analitikai konstatuoja faktą: mėnesinė išmoka tapo „foniniu triukšmu“. Žmonės prie jos priprato, ji ištirpo infliacijoje ir nebeskatina priimti sprendimo dėl naujos gyvybės.

Revoliucinė idėja: vaikas = nuosavas būstas?

Intelektualų ir srities ekspertų grupė pasiūlė nuo 2027 m. viską keisti iš esmės. Vietoj to, kad valstybė 18 metų mokėtų „po lašą“, ji turėtų vienu kartu pervesti 49 400 EUR sumą per mėnesį nuo kūdikio gimimo.

Ši suma nėra išgalvota – tai matematiniu tikslumu susumuota visa parama, kurią vaikas gautų iki pilnametystės:

• 40 100 EUR (sukaupta 185 EUR kasmėnesinė išmoka per 18 metų).
• 8 340 EUR (papildomos išmokos aktyviems tėvams).

Ką tai keičia tėvų kasdienybėje?

Tai ne pinigai žaislams. Tai 49 000 EUR, kurie gali tapti:

• Pradiniu įnašu būstui: Jaunoms šeimoms tai didžiausias barjeras. Tokia suma leidžia iškart įsigyti nuosavą stogą virš galvos.
• Paskolos „nužudymu“: Esamos būsto paskolos įmokos tėvams tampa nepakeliama našta. Vienkartinė išmoka leistų ją padengti ir kas mėnesį sutaupyti šimtus eurų.

Rizikos: ar tai nesusprogdins būsto rinkos?

Nors planas skamba kaip svajonė, teisės specialistai ir ekonomikos analitikai įspėja apie galimą „domino efektą“:

• Kainų šuolis: Jei tūkstančiai šeimų vienu metu gaus po 49 000 EUR būstui, nekilnojamojo turto kainos gali šauti į dangų dar greičiau.
• Smūgis valstybės biudžetui: Trumpuoju laikotarpiu valstybei tektų išmokėti milžiniškas sumas į priekį, o tai gali sukelti skylę viešuosiuose finansuose.
• Pasirinkimo laisvė: Siūloma leisti tėvams patiems rinktis – gauti „viską iškart“ ar likti prie saugaus kasmėnesinio modelio.

„Privati erdvė ir nuosavas būstas yra pagrindinis saugumo garantas. Jei valstybė negali duoti buto, ji turi duoti pinigus jo įsigijimui“, – teigia idėjos autoriai.

Lietuviška matematika: Kiek valstybė investuoja į jūsų vaiką iki 18-os?

Lietuvoje pagrindinis šeimos finansinis ramstis yra vaiko pinigai. Skaičiuokime vidutinę sumą, kurią šeima gauna už vieną vaiką (be papildomų išmokų už neįgalumą ar nepasiturinčioms šeimoms):

• Mėnesinė išmoka (Vaiko pinigai): Šiuo metu (2026 m.) bazinis dydis yra 129,5 EUR.
• Per metus: Tai sudaro 1 554 EUR.
• Per 18 metų: Iš viso valstybė sumoka 27 972 EUR.

Didysis atotrūkis: Lenkija vs. Lietuva

Palyginkime bendrą sumą, kurią šeima gauna per visą vaiko auginimo laikotarpį iki pilnametystės:

• Lietuva: Šiuo metu garantuoti 27 972 EUR (mokami dalimis po 129,5 EUR).
• Lenkija (dabartinis modelis): Apie 40 100 EUR (mokami dalimis po 185 EUR).
• Lenkija (siūlomas „aukso puodas“): Virš 49 400 EUR (vienkartinė išmoka iškart po gimimo).

Ką tai pakeistų lietuvio šeimos kasdienybėje?

Jei Lietuva pritaikytų lenkišką modelį, skirtumas būtų milžiniškas:

• Skaidrumas vs. Infliacija: Gaunant po 129,5 eurų per mėnesį, tie pinigai dažnai „ištirpsta“ kasdienėse išlaidose (maistui, būreliams, higienai). Gavus 20 000–48 000 EUR vienu kartu, tai tampa investiciniu kapitalu.
• Būsto prieinamumas: Lietuvoje jaunoms šeimoms pradinis įnašas yra didžiausias galvos skausmas. 20 000 EUR (lietuviška suma) jau būtų solidus pamatas, o 49 000 EUR (lenkiška suma) daugelyje Lietuvos miestų padengtų beveik pusę buto kainos.
• Psichologinis saugumas: Analitikai pastebi, kad tėvai jaučiasi saugiau turėdami turtą (nuosavą būstą), o ne žinojimą, kad kas mėnesį gaus nedidelę „pašalpą“.

Ar Lietuva galėtų tai sau leisti?

Teisės ir finansų specialistai pabrėžia, kad toks lump sum (vienkartinės išmokos) modelis reikalautų milžiniškų biudžeto rezervų. Lietuvai tektų vienu metu rasti lėšų visiems tais metais gimusiems vaikams 18 metų į priekį. Tačiau „domino efektas“ akivaizdus – jei Lenkija tai įgyvendins ir jų gimstamumas šaus į viršų, Lietuvos politikai nebegalės apsimesti, kad 130 eurų kasmėnesinė išmoka yra pakankama paskata.