Tėvų išmonei ribų nėra: vaikus vadina Putinu, Delfinu arba Skersvėju...

Augalų ir gyvūnų vardai Lietuviai savo vaikams mėgsta suteikti medžių, gėlių bei kitų augalų vardus, taip pat vaikus vadina ir gyvūnų vardais. Tai bene populiariausia gamtinės tematikos vardų grupė.

VLKK vardų sąraše galima rasti tokius vardus: Ajeras (tokiu vardu pavadinti 2 kūdikiai), Bijūnas (1 kūdikis), Bruknė (3 kūdikiai), Diemedis (1 kūdikis), Dobilas (7 kūdikiai), Gluosnė (5 kūdikiai), Narcizas (1 kūdikis), Nendrė (1 kūdikis), Palmė (1 kūdikis), Putinas (1 kūdikis), Spyglys (1 kūdikis), Uogė (1 kūdikis), Smilga (2 kūdikiai).

Sąraše rasti šie neįprasti gyvūnų vardai: Balandis, Delfinas, Genys, Lynas, Volungė. Populiarūs ir gamtos reiškiniai Taip pat tarp neįprasčiausių gamtinės tematikos vardų Lietuvoje galima rasti ir įvairių gamtos reiškinių. Kai kurie tėvai vaikus vadina remdamiesi netgi upių pavadinimais. VLKK vardų sąrašo „perlai“: Banga, Merkys, Nemunas, Perkūnas, Perlas, Pregiedrulys, Pusnė, Rūkas, Skersvėjis, Šerkšnas, Šaltinis, Ūkana, Vasara, Vėjas, Žemė, Žaibas, Žvaigždė, Žvaigždynas.

Išskyrėme populiariausius gamtinius vardus, kuriais pavadinti nuo 1990 metų buvo daugiau nei tūkstantis kūdikių. Aušra (1314 kūdikiai pavadinti šiuo vardu), Deimantas (1382 kūdikiai), Ieva (8762 kūdikiai), Gintarė (5367 kūdikiai), Gintaras (1056 kūdikiai), Eglė (5109 kūdikiai), Rasa (1694 kūdikiai), Saulė (2349 kūdikiai), Saulius (1414 kūdikiai), Vakaris (1182 kūdikiai), Giedrė (1986 kūdikiai), Rūta (3647 kūdikiai).

Tėvai turėtų įsivaizduoti save vaiko vietoje Psichoterapeutas Olegas Lapinas pasakojo, kad dažnai tėvai į vaikų vardus įdeda savo siekius ir lūkesčius, o net nepagalvoja, kaip su tuo vardu jausis jų atžala.

„Vaiko vardas dažniausiai priklauso ne tuo to, kaip jausis vaikas su juo, tačiau nuo to, ką jis reiškia tėvams. Tai yra tėvų fantazijos tęsinys, pavyzdžiui, jeigu jums brangus putinas, tuomet ir vadinate vaiką tokių vardu, jeigu mėgstate baltų religiją, vadinate Vytautu, Kastyčiu ar Vaidila. Tokiu atveju tai jūsų tęsinys. Žinoma, jeigu tėvai vaikui duoda vardą, kuris kitiems yra juokingas, jie sugadina jam gyvenimą. Vaikas visą gyvenimą turi nešti ant savęs visą jūsų fantaziją. Jeigu galvosite apie vaiko savijautą, jūs jam neduosite keisto, sunkiai ištariamo vardo“, - teigė O. Lapinas.

Specialistas prisiminė, kad puošniausius vardus savo vaikams duodavo Amerikos vergai: „Jie vaikus vadindavo trigubais, keturgubais vardais, pavyzdžiui Džonas Maksimiljanas Bonapartas Džefersonas, tai buvo vienas žmogus su keturiais vardais. Vardo puošnumas dažnai atspindėdavo siekį iškilti, būti didesniu. Į vardus kartais įdedamas siekis, kuris vaikui tampa kaip scenarijumi. Pavyzdžiui, jeigu mergaitė pavadinama Skaiste, tai yra tam tikras lūkestis, jeigu duodamas lietuvių meilės deivės Mildos vardas, tai irgi yra lūkestis. Kadangi vaikai į tėvus dažnai žiūri kaip į užsakovus, jie gyvenimą formuoja taip, kad įvykdytų tuos lūkesčius.“

Psichoterapeuto nuomone, būna, kad tėvai ieško vaikui vardo su gražia prasme, tačiau ne visada. Be to, vardo prasmė svarbi ne vaikui, o patiems tėvams. „Kartais naudinga būtų savęs paklausti, ar aš pats norėčiau augti su tokiu vardu, kokios pasekmės manęs lauktų. Tam reikia turėti tokį dalyką kaip empatiją, t. y. mokėjimą įsivaizduoti save kito žmogaus vietoje“, - aiškino O. Lapinas.

Vardas - mados reikalas Etnologas Libertas Klimka anksčiau teigė, kad vardo prasmė yra labai svarbus dalykas, o šiuo metu tėvai nuo to nusisuka ir pasiduoda mados šaukšmui.

„Tėvai, krikštydami savo atžalas, nori, kad vardas atneštų jam sėkmę, laimę gyvenime. Arba kad vaikas turėtų tas savybes, kurios tuo vardu įprasminamos. Vardai bent jau anksčiau buvo parenkami labai atidžiai. Dabartiniais laikais, deja, vardai tampa labiau mados dalyku. Ne visi tėvai ieško tos giluminės vardo prasmės. Šiandien nulemia žiniasklaidos dėmesys vienai kitai asmenybei, ar populiarūs filmai. Pavyzdžiui, šiuo metu populiarėja vardas Meda. Žinoma, kad tai iš serialo“, - teigė L. Klimka.

Etnologas vylėsi, kad dėmesys gamtai varduose dar sugrįš: „Pagrindinis mūsų kultūros bruožas yra artumas gamtai, savo kraštui. Netgi – gamtos reiškiniams. Tas lietuviškas skambesys, baltiška kultūra, artumas gamtai – tai turėtų būti varduose užkoduota. Kad jau vardų mada keičiasi kas 10 metų, labai tikiuosi, kad šioje srityje bus atsigręžta į mūsų etninės kultūros lobius“.