4 didžiausios grėsmės Europai pagal „The Economist“

Kovo 17-18 d. šalia Vilniaus vykstančioje Vadovų konferencijoje „EBIT 2016” pranešimą skaitęs vieno įtakingiausių leidinių pasaulyje redaktorius apžvelgė, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena Europa ir kokios ją lydės artimiausius metus.

Euro zonos krizė

J. Peetas įsitikinęs: nors Europa dabar vis daugiau laiko praleidžia diskutuodama ir spręsdama pabėgėlių klausimą, 2009 m. prasidėjusi euro krizė niekur nedingo ir vis dar tęsiasi. Tiesiog migrantų klausimas ją nukonkuravo ir paslėpė už žiniasklaidos antraščių.

„Gerbiu jūsų drąsą prisijungti prie euro zonos, kai euro zona išgyvena krizę, – šmaikštavo britas. – Kartu suprantu, kodėl tai padarėte, bet tai buvo drąsu“.

Pasak jo, euro didžioji bėda ta, kad kai tik jis buvo įvestas, pradžia buvo itin sėkminga, bet problemos pradėjo lįsti neįtikinamiausiu metu – kai ekonomikos augo, Europa gyveno žemų palūkanų aplinkoje.

„Ironija ta, kad kai buvo įvedamas euras, dvi tinkamiausios euro zonai kandidatės – Didžioji Britanija ir Danija – nusprendė prie jo nesijungti“, – pastebėjo J. Peetas.

„The Economist“ redaktorius nuogąstavo, kad išlindus Graikijos bėdoms, visi pradėjo galvoti, jog euro zonos krizė susijusi tik su valstybių nesugebėjimu gyventi pagal galimybes ir per dideliu skolinimusi.

„Bet euro zonoje yra daug gilesnių problemų – konkurencingumo trūkumas, didelis nedarbas, gerovės sistemos. Tai ne tik fiskalinio biudžeto klausimas. Manau, kad dabar Graikija bando spręsti savo problemas ir didžiausia grėsmė ne Portugalijoje, Ispanijoje ar Airijoje, o Prancūzijoje ir Italijoje“, – konferencijoje kalbėjo pranešėjas.

Kaip pastebėjo J. Peetas, prieš penkiolika metų buvo paskelbta, kad didžiausias Europos „ligonis“ yra Vokietija. Ši savo ruožtu priėmė atitinkamus sprendimus ir „pasveiko“.

„Bandėme tą padaryti ir su Italija – paskelbėme juos didžiausia Europos ligone. Žinote, kokia buvo jų reakcija: taip, mes pritariame, kad sergame, bet nieko negalime padaryti. Panašiai prieš ketverius metus buvo pasakyta ir apie Prancūziją, o jie irgi nieko nedarė“, – savo pastebėjimais dalijosi britas.

Kita priežastis nerimauti dėl euro zonos krizės – ji diskreditavo visą Europos projektą: gyventojai vis mažiau palaiko Europos Sąjungą.

Pabėgėlių krizė

Kaip antrą problemą, neleidžiančią Europos Sąjungai žydėti šiuo metu, J. Peetas įvardijo migrantų krizę, kuri atima didžiąją dalį politikų laiko.

„Šią savaitę vėl vyksta susitikimas su Turkija, ką daryti dėl emigrantų. Mano nuomone, vienas geriausių Europos Sąjungos dalykų – laisvas judėjimas Europoje. Migracijos krizė šį principą daro vis silpnesnį: pabėgėlių patekimas per Graikiją, Balkanus paskatino kalbas apie sienų atstatymus, Šengeno zonos klausimą“, – kalbėjo svečias.

J. Peeto nuomonė, didžiausia bėda – ne į Europą atvykstančių pabėgėlių skaičius, bet tai, kaip jie Europoje pasiskirsto. „Jie nori keliauti į Vokietiją, Švediją, Didžiąją Britaniją. Šios šalys sako, kad emigrantų pasiskirstymas neteisingas ir joms reikia pagalbos. Kaip euro krizė supriešino Šiaurės ir Pietų Europą, tai migrantų krizė skaldo Europos Vakarus ir Rytus. Vakarai sako – mes priėmėme jus maloniai į Europos Sąjungą, dabar mes norime iš jūsų pagalbos“, – tęsė britas.

Pasak jo, migrantų krizė turi ir kitą problemą – Turkiją: nors šalies ekonomika pradeda riedėti nuo bėgių, o šalis valdoma diktatoriaus, Europos Sąjunga priversta taikyti švelnią politiką, nes reikalinga Turkijos pagalba migrantų klausimu.

Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES klausimas – Brexit

Trečioji Europos Sąjungos pamatus drebinanti bėda – diskusijos dėl Didžiausios Britanijos galimo pasitraukimo iš Europos Sąjungos. „Pasitraukimas būtų blogai tiek Didžiajai Britanijai, tiek Europos Sąjungai. Didžiajai Britanijai Europos Sąjungos niekada taip nereikėjo kaip kitoms šalims, kurios išsilaisvino iš diktatūrų ar po ilgų metų komunizme“, – teigė jis.

J. Peetas siūlė neturėti vilties, kad britai pamils Europos Sąjungą taip, kaip myli tėvynę: kai Didžioji Britanija įstojo į Europos Sąjungą, Europoje ekonominė situacija buvo gera, o Jungtinėje Karalystėje blogesnė. Dabar yra atvirkščiai – Didžiosios Britanijos ekonomika auga, šalis pritraukia daug svetimšalių, o Europa niekaip nesugeba paspartinti savo ekonomikos augimo.

„Dalis britų galvoja, kad reikia pasitraukti, kol ir mūsų šalis neįtraukta į tą košę“, – teigė „The Economist“ Europos redaktorius.

Rusija ir V. Putinas

Ketvirtoji Europos Sąjungos žaizda, pasak brito, – Rusija ir jos vadovas Vladimiras Putinas.

„Rusija ir toliau išlieka Europos Sąjungos problema. Manau, kad nuo Gruzijos karo pradžios ir Krymo aneksijos, Rusija ir V. Putinas yra labai priešiškai nusiteikęs Europos Sąjungos atžvilgiu. Ir santykiai su Rusija bus sudėtingi“, – komentavo svečias. Nenorėjęs pradėti analizuoti, kodėl V. Putinas Vakarų Europą mato kaip tokį didžiulį priešą, pranešėjas kartu įžvelgė, kad Rusijos vadovas nori visais įmanomais būdais išlaikyti savo valdžią ir galią.

„Tai bandoma įrodyti tokiais veiksmais, kaip įsiveržimas į Siriją. Bėda ta, kad V. Putinas net Europos Sąjungos sankcijas sugeba išnaudoti tam, kad padidintų savo populiarumą Rusijoje. Ir vienintelė išvada, kurią matau dabar, – tai, kad Rusija išgyvena krizę ir jos ignoruoti negalima“.