Ne tik lietuviai šaiposi iš kaimynų: kaip pokštauja europiečiai?

Suomiai pašiepia valdingus švedus („Kuo skiriasi švedai ir suomiai? Švedų kaimynai malonesni“), o portugalai nevengia įgelti ispanams („Naujausioje apklausoje 11 iš 10 ispanų teigė esantys aukščiau už kitus“).

Kol airiai juokiasi iš britų griežtumo („Ką anglams reiškia jaudinanti pramoga? Suvalgyti „After Eight“ (angl. „Po aštuonių“) šokoladuką 19.30 val.“), lenkus vokiečiai juokina visose gyvenime sferose („Vokiečių futbolininkai yra kaip vokiškas maistas: jeigu jie neimportuoti iš Lenkijos, jie nieko verti“).

Neseniai knygą apie pokštus, kuriuos europiečiai kuria apie savo kaimynus, pristatęs Romainas Seignovert'as teigia, kad patyčios iš artimiausių priešų yra sena Europos tradicija.

„Mes esame didelė ir įvairialypė bendruomenė, turinti šimtmečius siekiančią bendrą istoriją su gerais ir blogais tarpsniais, o mūsų humoras tai puikiai atspindi. Knygoje „Iš ko mes juokiamės?“ („De Qui Se Moque-t-On“) autorius pateikia 345 juokelius, kurių dalį R.Seignovert'ui pasiūlė jo tinklaraščio skaitytojai.

29 metų prancūzas, kuris mokėsi Ispanijoje ir Vokietijoje, o dabar gyvena Briuselyje, tikina, kad juokai yra prielankumo ženklas.

„Kai kurie pokštai nėra subtilūs, o kartais būna net ir žiaurūs, bet retas iš jų yra skirtas tyčia įžeisti“, – aiškina autorius.

Knygoje estai juokiasi iš beviltiškai drovių suomių („Kaip atpažinti ekstravertą suomį? Jis žiūri į tavo batus, o ne į savuosius“). O makedonai tyčiojasi iš graikų vyriškumo: „Jeigu žinotum, kaip gaminti ir tvarkytis, man nereikėtų tarnaitės“, – sako graikas žmonai. O ši jam atsako: „Jeigu būtum geras lovoje, man nereikėtų makedono meilužio.“

Vienintelė išimtis – italai, kurie juokiasi patys iš savęs: „Tavo žmona pasakė tokį gerą anekdotą, kad juokdamasis beveik iškritau iš lovos“, „Skelbimas Italijos autobuse: nekalbėti su vairuotoju, jam reikalingos laisvos rankos“.

Belgams patinka erzinti taupius olandus: „Kaip prasideda visi olandiški receptai? Pasiskolinkite 6 kiaušinius, 200 gramų miltų, pusę litro pieno“ arba „Kodėl olandai žino tiek daug pokštų apie belgus? Nes šie pokštai labai pigūs.“

Tiesa, patys belgai sulaukia pajuokų iš beveik visų savo kaimynų dėl savo lėtumo: „Kodėl belgai turi keptas bulvytes, o arabai – naftą? Nes belgams leido rinktis pirmiems.“ „Ką belgės daro, kai jų kūdikio vonelės vanduo per karštas? Užsimauna pirštines.“

R.Seignovert'o teigimu, šaipymasis iš kaimynų reiškia ir kai ką daugiau: „Tokiu būdu mes pastebime ir paryškiname savo išskirtinumus. Tai parodo, kad mums rūpi, kad Europa nėra vien tik ekonominis ar politinis darinys. Tai taip pat yra kultūra, įvairios kartu gyvenančios tautos. Europos Sąjunga dar nespėjo to išnaudoti“, – aiškina pokštų apie europiečius knygos autorius.

Daugiau R.Seignovert'o surinktų pokštų apie europiečius: