Paskaičiavo, kiek pensijoms reikia atidėti pinigų Lietuvoje ir Europoje

Per artimiausius 40 metų visai Europai kasmet reikėtų sutaupyti 2 trilijonus eurų, kad į pensiją išeinantys gyventojai nejaustų pensijų stygiaus. Ši suma sudaro 13 proc. viso regiono BVP.

Šiuo metu didžiausią buvusio atlyginimo dalį gauna Lenkijos (54 proc.) ir Prancūzijos (53 proc.) pensininkai, o vieną mažiausių – Lietuvos (41 proc.) senjorai. Vis dėlto, tyrimo duomenimis, net toms šalims, kuriose pensijos sudaro didžiausią buvusių pajamų dalį, perspektyva nėra gera. Per artimiausius 30 metų šis rodiklis mažės daugumoje Europos valstybių.

Tyrimas parodė, kad tradicinės priemonės, kurių imasi valstybės, mažindamos pensijų stygių, pvz., pensinio amžiaus ilginimas ar valstybės mokamos pensijos didinimas, yra nepakankamos stygiui panaikinti. Neretai jos gali sukelti net papildomų problemų valstybių finansams.

Tyrimas Europoje buvo atliktas jau antrąjį kartą. Nuo 2010 metų pensijų stygius visoje Europos Sąjungoje išaugo 107 mlrd. eurų, Lietuvoje per šį laikotarpį pensijų stygius padidėjo 0,4 mlrd. eurų.

Pensijų stygiaus augimui Lietuvoje daugiausiai įtakos turėjo ilgesnis prognozuojamas gyvenimas pensijoje. Gyvenimo pensijoje prognozė per pastaruosius šešerius metus išaugo nuo 15 iki 20 metų. O tai reiškia, kad išeinantiems į pensiją reikės turėti ir didesnę sukauptą pinigų sumą.

Vis dėlto skelbiama, kad pensijų stygiaus augimas būtų buvęs dar didesnis. Jį esą sumažino aktyvesnis gyventojų kaupimas II pakopos pensijų fonduose.