Sunku patikėti, kad tai vyksta iš tikrųjų: nevaldomos orgijos, seksas, alkoholis ir beveik tikras pamišimas, kas darosi Maljorkos kurorte Magalufe

Drovumas – atostogaujantiems britų jaunuoliams, regis, svetimas žodis.

Atitrūkę nuo tėvų pavadžio jie visiškai pašėlsta ir stačia galva neria į alkoholio, nesaugių lytinių santykių pasaulį, lenktyniauja, kuris vaikinas daugiau merginų įsitemps į lovą, ar tą daro tiesiog prie visų gatvėje.

Tokiomis linksmybėmis pasižymi ne tik britų, bet ir švedų, vokiečių, Nyderlandų jaunimas.

Jėgas išbandė klubuose ir baruose

Apie matytus vaizdus delfi.lt sutiko papasakoti Monika (vardas pakeistas). Mergina garsiame Maljorkos kurorte Magalufe lankėsi prieš kelerius metus, tačiau įspūdžiai gyvi ligi šiol.

„Gyvenu ir dirbu Londone, tačiau vasarą nenorėjau ten sėdėti, norėjau nuvažiuoti, kur yra paplūdimys, kur šilta, ir tuo pačiu padirbėti, nes kelis mėnesius vien atostogauti neturėjau iš ko.

Į Magalufą vykti man pasiūlė draugė. Ji turėjo pažįstamų, kurie kelerius metus ten važiuodavo dirbti, o aš prie jos prisijungiau“, – pasakojo ji.

Atvykusios į salą merginos kelias dienas skyrė poilsiui ir netrukus ėmė ieškotis darbo.

„Pradėjome ieškoti, ir iškart tą pačią dieną, jei kur nueidavome, paimdavo bandomajai dienai. Jie vadina tą trial shift, kada gali dieną padirbti, ir jei tau patinka darbas, o tu patinki jiems – įsidarbini“, – dėstė mergina.

Visgi už tokį pasibandymą pinigų niekas nemokėdavo, o darbo sąlygos buvo sunkiai pakenčiamos.

„Pirma, ką pabandėme, tai stovėdavome lauke, reklamuodamos vieną klubą, ir kviesdavome žmones užeiti, pasakodavome, kokios nuolaidos, specialūs pasiūlymai taikomi.

Tačiau man jis nepatiko, amžinai visi kabinėjosi, kalbindavo eiti kartu kažkur kitur arba graibydavosi. Ateiti ir griebti merginai už užpakalio – ten visiškai normalus dalykas.

Be to, pačiai kabinėtis prie žmonių ir lįsti, kažką jiems siūlyti – ne mano būdui“, – sakė ji.

Kitą kartą mergina išbandė barmenės pareigas, tačiau darbo negavo. Įdomybės prasidėjo įsidarbinus kitame klube, kur Monika turėjo vaikščioti po šėlstančius pramogautojus su padėklu ir siūlyti jiems nusipirkti alkoholinių gėrimų. Čia ji pradirbo ilgiau – kelias savaites.

Vienas toks gėrimas kainuodavo penkis eurus, todėl euras likdavo Monikai: „Alga priklausydavo nuo to, kiek parduodavau. Kartais išeidavo 20 parduoti, kartais ir 100“, – prisimena.

Kiekvienos nakties tikslas – prisigerti ir pasimylėti

Klube dirbančią merginą šokiravo, kaip atėję pasilinksminti elgiasi britai. Jų kurorte buvo didžioji dauguma, taip pat – nemažai švedų. Vietinių Magalufo klubuose beveik niekada nesutikdavo.

„Britai – baisiausia, kas gali būti. Jie labai stipriai prisigeria, nes dauguma barų siūlo specialius pasiūlymus, pavyzdžiui, tam tikrą valandą sumoki septynis eurus, ir tą valandą gali gerti kiek tik nori.

Tau tiesiog duoda vienkartinį plastikinį puoduką, ir tu jį pildai. Tai jie prisigerdavo labai greitai, ir po tos valandos likdavo klube ar eidavo kur nors kitur linksmintis“, – pasakoja ji.

Per tokias išgertuves britai visiškai pašėldavo: „Tada jie šoka, trinasi vienas į kitą, lipa šokti ant stalo, išsirengia, net sunku nupasakoti. Ten visiškai įprastas dalykas šokti nuogomis krūtimis ar vyrams nuogiems lakstyti gatvėmis ir pakeliui dar kam nors kitam kelnes nusmaukti“, – prisimindama nusijuokia.

Vakarais klubuose ir baruose buvo rengiami ir itin savotiški žaidimai: „Pavyzdžiui, vedėjas pakviečia keturias merginas ir keturis vaikinus, ir merginos turi rungtyniauti, kuri pirma sujaudins jai paskirtą nepažįstamą vaikiną.

Buvo ir taip, kad galiausia viena mergina pradėjo daryti oralinį visų akivaizdoje – visiškai svetimam vyriškiui. O prizas nugalėtojai – paprastas kokteilis. Visi žaidimai ten yra apie seksą ir antrą galą.“

Monika pripažįsta: darbe alkoholį vartodavo ir pati, o darbuotojams kiekvieną dieną buvo suteikiami 3–4 kuponai, kuriuos jie galėdavo išsikeisti į gėrimus.

„Neišgėrus dirbti buvo tiesiog neįmanoma, nes visi aplink tave yra girti. Daugiausia gerdavo degtinę, kokteilius su degtine. „Rushkinoff“ buvo pati populiariausia, ją naudodavo visi barai, nuo jos visi balsą prarasdavo.

Nežinau, ar čia gandai, bet tarp darbuotojų buvo paplitę, kad ta degtinė skiedžiama kažkuo, gal kažkokiais chemikalais, kad barui būtų pigiau“, – svarstė.

Monika pripažįsta sulaukusi daugybės pasiūlymų iš vaikinų permiegoti ar keliauti kartu namo, kai kurie už tai siūlydavo ir pinigus.

„Man buvo šokas, nes mano viena bendradarbė sutiko. Kitą dieną ji man pasakė, kad permiegojo su vaikinu ir jis jai davė 50 eurų. Dar nusijuokė, kad ji ir taip būtų su juo nemokamai permiegojus, bet jeigu duoda pinigų – kodėl gi ne.

Seksas ten nevaldomas – su bet kuo ir visur. Teko ne kartą matyti besimylinčias poreles. Ir ne po kokiu krūmu, balkonu, o tiesiog gatvėje. Niekas ten nesislapsto. Atrodo, viskas jiems dzin – nuvažiuoja ir neturi nei moralės, nieko – viską palieka namuose. Kiekvienos nakties tikslas – prisigerti ir grįžti su kuo nors namo. Žinau, kad kai kurie vaikinai netgi lažindavosi su kitais, lenktyniaudavo, kas daugiau merginų parsives“, – sako ji.

Girti išsitatuiruodavo užpakalį, prisiverdavo auskarų

Pagrindinėje barų ir klubų Magalufo gatvėje buvo nepaprastai daug ir tatuiruočių, auskarų vėrimo salonų. Jų savininkams prisigėrę britai buvo tikra palaima, kadangi alkoholiu užpiltomis smegenimis jie užsimanydavo ilgalaikių piešinėlių.

„Vienas vaikinas bare su visiškai nepažįstama panele susilažino, kad jos vardą išsitatuiruos ant užpakalio. Tą ir padarė. Užpakalį išsitatuiruoti absurdiškomis tatuiruotėmis ten buvo labai populiaru. Arba daug kas prisiverdavo auskarų į krūtų spenelius, lytinius organus – tai taip pat buvo labai populiaru“, – pasakoja mergina.

Monika pastebėjo, kad daug turistų atvažiuodavo švęsti mergvakarių ar bernvakarių, kada visi šventės dalyviai taip nusigerdavo, jog būsimas jaunikis, raginamas draugų, pradėdavo bučiuotis su visomis merginomis iš eilės bare ar klube: „Ir tuose bernvakariuose ne tik kokie jaunuoliai būdavo, buvo ir iki kokių 50-ties metų vyrų, jeigu ne vyresnių.“

Vakarėlis Magalufe tęsdavosi dieną naktį, nors dieną būdavo ramiau. Klubai ir barai užsidarydavo ne taip jau vėlai – apie trečią nakties, todėl prisigėrę naktinėtojai išbildėdavo į gatves ar traukdavo į dar veikiančius barus.

„Tada visi eina kampais, kažkas vemia, šlapinasi. Merginos tiesiog atsitūpia ir šlapinasi gatvėje, netgi dažniau nei vaikinai“, – prisimena matytus vaizdus.

Galiausia ji, pavargusi nuo kasdienių išgertuvių, susirado ramesnį darbą restorane, kur tiesiog turėjo sveikintis su lankytojais ir nuvesti iki staliuko, tačiau visą vasarą saloje vis tik neužsiliko: „Pavogė mano rankinę su pinigais. Čia buvo paskutinis lašas, vos ne ženklas, kad jau reikia namo. Užsidirbti ir parsivežti pinigų namo – nepavyko, tačiau tokio tikslo ir neturėjau. Ten labai brangi būsto nuoma, gyvenome mažuose butukuose po 2–3 žmones kambariuose, ir už kambarį mokėdavome apie 100 eurų už savaitę.

Atgal ten negrįžčiau. Šiaip pati Maljorkos sala – labai graži, įspūdinga, nuostabūs paplūdimiai, kalnai, ramūs miesteliai. Bet Magalufas – tikra irštva, žinau, kad ten savo antrosios pusės tikrai neleisčiau atostogauti“, – juokiasi.

Vis dėlto ji pripažįsta nesigailinti pasiryžusi tokiam gyvenimo nuotykiui – buvo įdomu pamatyti, tačiau tiek užteko.

Įvardijo, kur tokios linksmybės vyksta

Kelionių organizatorius, „Makalius.lt“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas sako, kad nevaldomos britų turistų šėlionės jam yra gerai pažįstamos.

„Netgi BBC filmavo realybės šou, kuris mane šokiravo. Ten akivaizdžiai parodoma, ko britai važiuoja, – vienos dienos nuotykių. Laidoje rodoma, kaip jie tam ruošiasi, kokias traumas gauna, pavartoję per daug alkoholio, kaip eina nuogi ir girti maudynių, ir paskui gelbėtojai juos gelbėja, kalbinami gydytojai, aptarnaujantys britų turistus“, – pasakoja jis.

R. Širvinskas savo akimis matė, ką jie išdarinėja padauginę alkoholio, kaip ryte britų jaunimą galima rasti miegančius tiesiog gatvėje prie viešbučio ar ant žolės.

Jis sutiko pasidalinti britų jaunimo pamėgtais kurortais, į kuriuos ramybės ieškantiems turistams kojos nereikėtų kelti.

„Tai Graikijoje Korfu saloje – Kavos kurortas, Rodo saloje – Faliraki, Kretoje – Malia kurortas, Maljorkoje – Magalufas, Kipre – Agia Napa. Pastaraisiais metais britai itin pamėgo Bulgarijos Saulėtą Krantą.

Daugiausia jų būna po mokslų, studijų, kada jie ten traukia tiesiog būriais. Kartais netgi rezervuojasi visą viešbutį ant jūros kranto. Tačiau labai jaudintis nereikėtų, praktiškai visi viešbučiai įvardija, kad tai jaunimo pamėgtas viešbutis, kur nebus ramu gyventi, be to tą informaciją galima rasti atsiliepimuose“, – atkreipia dėmesį.

Jis pabrėžia, kad britų jaunimas dažniausiai nesirinks didelio ar šeimoms pritaikyto viešbučio, jiems nereikia didelės prabangos, todėl sutikti juos kelionėje lietuviams nėra taip paprasta. Dažniausiai britai renkasi apgyvendinimą pačiame kurorto centre, kur prie pat – barai, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos.

Atostogų Magalufe metu teko keisti viešbutį

R. Širvinskas tvirtina pastebėjęs, kad britai išties į kurortus traukia švęsti mergavakarių ir bernvakarių: „Sulaukiau daug įvairių pasiūlymų iš merginų, kurios švenčia mergvakarį, ir gauti bučkį už eurą, ir paaukoti kažkiek jaunosios gyvenimui. Mačiau, kaip bernvakarių metu kibina merginas aplinkines, visas iš eilės. Supratau, kad tai didžiulė mada pas juos, kuri pamažu ateina į Lietuvą.

Siaubingi britų turistai – tikrai ne legendos, man net teko keisti viešbutį. Taip buvo Maljorkoje, Magalufe. Tai buvo sezono pabaiga, ir galvojau, kad jau tikrai galėsiu ir ramiai paatostogauti bei pasilinksminti, nes to triukšmo man, kaip jaunam žmogui, pusiau norėjosi.

Būtent į tą viešbutį atvažiavo didžiulė britų studentų grupė – pilnas autobusas. Ir iš tiesų vakarėliai vykdavo registratūros zonoje, prie baseino ramiai nepagulėsi, vakarėlis – amžinas, o kadangi jų viešbutyje dauguma – viskas pradėjo suktis aplink juos, niekas jų netramdydavo.

Galiausia aš pasiskundžiau registratūrai, pasakiau, kad tai tikrai nenormalu, ir jie atsiprašė, bet pripažino, kad tai yra didžiulis užsakymas, ir pasiūlė nemokamai 2–3 likusias naktis perkelti į šalia esantį aukštesnės klasės viešbutį. Man tai nieko nekainavo, maitinimo sistema buvo ta pati, tik kiek toliau nuo jūros, bet ne trijų, o keturių žvaigždučių viešbutis.

Dažnai viešbučiai, jeigu tu gražiai su jais bendrauji, stengiasi perkelti į partnerių viešbutį, jei yra labai triukšminga. Esame pastebėję tai net iš klientų pasakojimų“, – pasakoja R. Širvinskas.

Visgi nors britų jaunimas išsiskiria savo elgesiu, jis pabrėžia, kad kai kuriuose kurortuose išsiskiria ir vokiečių, Nyderlandų turistai.