Gera idėja dar ne viskas: Sveikatos apsaugos ministerija taip prisidirbo, kad apie rimtesnes reformas galima pamiršti?

Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas bei apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Pasak A. Katausko, kalbėdamas apie alkoholio ir cukraus vartojimo mažinimo užmojus A. Veryga padarė visas įmanomas komunikacijos klaidas, todėl dar ne vienerius metus jokiam politikui prie šių temų grįžti nebus įmanoma.

„Didžioji dalis SAM ir A. Verygos problemų yra ne sprendimai, o sprendimų komunikacija. Reforma yra pokytis, o daryti pokytį visuomenėje – labai sudėtinga. Reikia laiko pasirengti, išaiškinti. Mano nuomone, tokia akcija kaip „Laisvė rokenrolui“, kitos viešojoje erdvėje kilusios pasipiktinimo bangos, lygiai taip pat galėjo būti už A. Verygos pasiūlymus, jei jie būtų tinkamai pristatyti.

Dar bus švaistomasi skaičiais, kad sumažėjo alkoholio vartojimas. Tačiau nežinome, kokį kiekį atsivežame iš Latvijos ir Lenkijos, todėl tie skaičiai visuomet bus kritikuotini. Kita vertus, baisiausia tai, kad būtinos reformos, kurias reikės daryti, jau dabar yra sukompromituotos“, – kalba A. Katauskas.

Siūlymai nebuvo blogi, bloga buvo komunikacija

LRT.lt pašnekovai sutinka – pokyčiai, kurių siekia ministras, yra reikalingi, tačiau apie juos reikėjo išsamiau informuoti, aiškiai susidėlioti strategiją ir kai ko nestumti buldozeriu.

„Ministro ketinimai neatrodo blogi. Tai, kad žmonės savavališkai nepirktų vaistų be receptų, negertų saujomis, nėra blogas ketinimas. Jei tokie dalykai reglamentuoti, tvarka turi būti, tiesiog šiam sprendimui įgyvendinti buvo pasirinktas turbūt pats blogiausias laikas, o apie tai buvo visiškai neinformuota visuomenė. Informacijos stokoję pacientai ėmė plūsti receptų kaip tik tuomet, kai medikai ėmė garsiai reikšti nepasitenkinimą dėl labai didelio darbo krūvio. Dar prisidėjo jo viceministrės bei patarėjo atsistatydinimas dėl neaiškių priežasčių.

Man atrodo, kad A. Veryga kartais kalba arba žada nepagalvojęs. Tai daryti reikia atsargiau, kad visuomenė neliktų nusivylusi. Aš tikiu, kad ministras turi problemų su įtakingomis farmacininkų grupėmis, tačiau tokiu atveju savo veiksmus reikia ypač gerai apgalvoti“, – tikina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak A. Katausko, sveikatos apsaugos sistema yra viena iš arčiausiai žmonių esančių sistemų, todėl būtinas visai kitoks požiūris į komunikaciją.

„Pasižiūrėkime, kaip puikiai komunikaciją susitvarkė Vidaus reikalų ministerija ir policija – jie aukštai iškėlė komunikacijos poreikį, svarbą. Tuo metu SAM atveju matome dar vienos apkasų linijos atsiradimą, kad žiniasklaida ir visuomenė gautų kuo mažiau informacijos, vietoje to, kad būtų priešingai, o pasirengimas reformoms vyktų sistemingai. Panašu, kad ministerija galvoja, jog reformos – tai pakeisti įstatymai, o ne visuomenės elgesio pokyčiai“, – teigia A. Katauskas.

Atsisakyti viešųjų ryšių skyriaus buvo klaida

Pasak A. Katausko, A. Veryga jau prieš kurį laiką turėjo suvokti padaręs klaidą, kai nusprendė, jog ministerijai viešųjų ryšių skyrius nėra reikalingas.

„Manau, jau anksčiau jis turėjo suvokti, kad atsisakęs viešųjų ryšių skyriaus padarė klaidą. Dar pavasarį, kai tik prasidėjo gandai apie atleidimo lapelius, kalbėjome, kad ministerijai, šioje kadencijoje rengiančiai vienas didžiausių reformų, likti „nuogais užpakaliais“ komunikacinėje erdvėje yra ne tai, kad pavojinga, tai – neatsakinga.

Tų reformų įgyvendinimas galėjo turėti kur kas geresnį poveikį, tačiau komunikacija buvo tokia, kad, dabar galima juokauti, joks politikas artimiausias dvi kadencijas nekovos su alkoholizmu. Grįžti prie „cukraus mokesčio“ temos po to, kai ministras padarė visas įmanomas komunikacijos klaidas, artimiausius keletą metų taip pat tikrai bus neįmanoma, o šiam ministrui niekada nebus įmanoma. Viešųjų ryšių skyriaus atsisakymas buvo klaida. Mano nuomone, tuomet, kai buvo atsisakoma viešųjų ryšių skyriaus, jis turėjo būti stiprinamas“, – tikina A. Katauskas.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, sprendžiant iš praėjusią savaitę pasirodžiusios informacijos, kad SAM ieško krizių valdymo specialistų, klaidą suvokti pradedama.

„Tai parodė, kad jie suvokė, jog padėtis – negera. Nesvarbu, kad Ramūnas Karbauskis A. Verygą laiko geriausiu ministru, tačiau septynis kartus kritęs jo populiarumas aiškiai rodo, jog žmonės tikrai nelaiko jo geriausiu“, – teigia apžvalgininkė.

Geriausiu atveju išgelbės porą valdininkų

A. Katauskas sako manantis, kad krizių komunikacijos patirties turinčių specialistų paieška panaši į kelių valdininkų, tačiau ne į ministerijos gelbėjimą.

„Bijau, kad tai daroma labiau dėl pačios vadovybės klausimų sprendimo, o ne dėl ministerijos, nes ji apima daugiau klausimų nei tie, kurie susiję su sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų pasipriešinimu, kurie kelia daugiausia diskusijų. Tos 140 valandų, kurias jie perka iš išorės, jokio pokyčio sistemoje negali padaryti, jie gali padėti išnešti sveiką kailį nebent vienam ar kitam valdininkui, o gal ir pačiam ministrui“, – kalba A. Katauskas.

Savo ruožtu M. Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad, net jei SAM ir ministro komunikacija pagerėtų, paskui jį vis tiek driektųsi šioks toks neigiamas šleifas, tačiau vargu ar jam reitingai išvis rūpi.

„Manau, kad jis visuomet turės šiokį tokį šleifą. Tačiau man atrodo, kad jam nerūpi reitingai. Jis panašus į mokslininką, fiziką, kuris pilsto iš kolbos į kolbą, tik skirtumas tas, kad čia yra milžiniška sistema ir tai turi pasekmių. Turbūt jam trūksta empatijos. Negali pasakyti „visi nevalgysite cukraus arba negersite alkoholio“ ir tikėtis, kad žmonės nuolankiai tai priims. Paternalistinis požiūris erzina.

Viena vertus, į tam tikrus dalykus jis geba reaguoti ir su humoru, tarkime, į bėgimą su Linu Zarecku, bet to akivaizdžiai negana. Jei žaidi lauke, kuriame žaidžia didžiuliai žaidėjai ir stiprūs interesai, reikia ruoštis. Ir negalvoti, kad šiais laikais, ypač kai informacija žaibiškai sklinda, kažkaip nepastebėtai pavyks išsisukti“, – tikina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.