Lietuvoje naujas precendentas: susirašinėjimai su konkurentais per „Skype“ kainavo 30 tūkstančių eurų baudą - tokių bylų gali būti ir daugiau

Šiemet kovą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) suformavo reikšmingą praktiką dėl atsakomybės už komercinių paslapčių atskleidimą ir nuostolių už tai atlyginimo darbdaviui. Šia praktika vadovausis kiti teismai ateityje.

Tris mėnesius vienoje ekspedijavimo įmonėje Kauno regione dirbusi pardavimų vadybininkė I.J. „Skype“ pokalbių programa kitai įmonei atskleidė darbovietės komercine paslaptimi laikytą informaciją: klientus, vykdomus pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas.

Tačiau jos darbo sutartyje buvo numatyta, kad darbuotoja privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą, pavyzdžiui, techninę, finansinę, komercinę ir kitą. Komercine paslaptimi įmonėje laikyti ir klientų ar partnerių pavadinimai, adresai, telefonai ir kitos detalės.

Tokią informaciją iš vadybininkės gavusi konkuruojanti ekspedijavimo įmonė nesnaudė – sugebėjo perimti apie 200 tūkst. eurų vertės užsakymų. Dėl vadybininkės veiksmų darbovietė skaičiavo negavusi 42 tūkst. pelno.

Po ilgo teismų maratono padėtas taškas – vadybininkė turės atlyginti buvusiai darbovietei 28,1 tūkstančio eurų žalą, ir taip pat 1500 eurų bylinėjimosi išlaidoms padengti. LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Keičia žaidimo taisykles

„Ellex Valiunas“ partnerė Vilija Vaitkutė-Pavan vertina, kad LAT nutartis keičia žaidimo taisykles. Mat iki šiol darbdaviams tik itin retais atvejais pavykdavo įrodyti darbuotojų neteisėtus veiksmus, jei šie perduodavo slaptą informaciją konkurentams, o dar sunkiau būdavo prisiteisti padarytą žalą.

„Nuo šiol yra aiškūs kriterijai, kad darbuotojams turintiems konfidencialumo susitarimą su darbdaviu dėl komercinės informacijos neatskleidimo tretiesiems asmenims ne tik kyla baudžiamoji atsakomybė, bet ir tenka pareiga atlyginti darbdaviui padarytą žalą“, – teigia V.Vaitkutė-Pavan.

Ji pastebi LAT suformulavo keletą svarbių taisyklių.

„Pirma, baudžiamoji atsakomybė kyla tik už komercinės paslapties atskleidimą. Tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi būti slapta, turi turėti tikrą ar potencialią komercinę ar gamybinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, bei turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą“, – teigia V.Vaitkutė-Pavan.

Kita taisyklė – komercinės paslaptys turi būti apibrėžtos, tačiau įmonė neprivalo nuolat atnaujinti jų sąrašo. Pakanka apibendrinto komercinės paslapties apibūdinimo konfidencialumo susitarime.

„Ir trečia, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos įrodinėjimas gali būti grindžiamas netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine“, – aiškina teisininkė.

Teismai nekibo prie to, kokiu būdu darbdavys susirinko informaciją apie darbuotojus atliktus veiksmus. O tam buvo pasitelktas antstolis.

Antstolis padarė buvusios darbuotojos susirašinėjimų „Skype“ programa ir elektroniniais paštais, tarp jų „Gmail“, kopijas, taip pat „Word“, „Excel“, PDF dokumentai ir kiti biuro dokumentai gauti iš darbuotojos kompiuterio ir USB laikmenų. Teismas apklausė informatiką, kuris nurodė, kad „Skype“ pokalbių programos duomenys ištraukti iš serverių. Tokius duomenis teismas pripažino įrodymais.

Pavadinimai ir telefonai gali būti aukso vertės

Verslo teisės advokatų profesinės bendrijos „Strategum Dargis ir partneriai“ teisininkė Sandra Žalandauskaitė vertina, kad įmonei netgi tokia informacija kaip klientų sąrašas gali būti ypatingos svarbos.

„Kadangi tai buvo įmonė, užsiimanti tarpininko veikla, t.y. įmonė surasdavo užsakovą, kuriam reikia pervežti krovinį, po to surasdavo vežėją, kuris tą krovinį gali pervežti. Pelną darbdavio įmonė gaudavo iš kainų skirtumo tarp kainos, mokamos krovinio siuntėjo, ir kainos, sumokamos krovinio vežėjui. Taigi, akivaizdu, kad darbdavys buvo suinteresuotas neatskleisti vežėjams savo užsakovų, kurių kroviniai bus pervežami, taip pat kokias kainas užsakovai moka už krovinių nuvežimą į paskirties tašką“, – vertina S.Žalandauskaitė.

Anot jos, kasacinis teismas konstatavo, kad darbuotojui turėjo būti aiškiai suprantama, kad tokia informacija apie klientus laikytina konfidencialia, kadangi skelbiama viešai ji niekuomet nebuvo.

„Nuolatinius klientus surasti buvo įdėta nemažai darbo, be to, informacija apie kiekvieną klientą darbdavio buvo saugoma. Darbuotojas nutekindavo informaciją konkurentui, o darbdaviui nurodydavo, kad klientai krovinių neturi, dėl to darbdavio įmonė negaudama pajamų patyrė didelį nuosmukį“, – apžvelgia teisininkė.

Pasak S.Žalandauskaitės, ilgą laiką nuteistų asmenų dėl komercinės paslapties atskleidimo nebuvo dėl to, kad įrodyti tokio nusikaltimo sudėtį yra gana sudėtinga: reikia ne tik įrodinėti, kad asmuo suprato, jog atskleidžia komercinę paslaptį, bet ir norėjo taip veikti. Lygiai taip pat sudėtinga įrodyti, jog komercinės paslapties savininkui buvo padaryta didelės turtinės žalos.

„Darbuotojui komercinį pranašumą suteikiančias žinias, pavyzdžiui, duomenis apie įmonės strategiją, naudojamą technologiją, kainodarą, nuolaidų sistemą ar sutarčių su svarbiais klientais sąlygas ir pan., atskleidus konkuruojančiai įmonei, darbdavys gali patirti ne tik didelės turtinės žalos, bet tai gali lemti ir verslo žlugimą“, – aiškina S.Žalandauskaitė.

Įmonėms, norinčioms apsaugoti konfidencialią informaciją nuo galimų pažeidimų, ji pataria ne tik pasitvirtinti konfidencialios informacijos sąrašą, bei su juo supažindinti darbuotojus, bet ir nustatyti tvarką, kaip ir kokiomis sąlygomis turi būti naudojama patikėta konfidenciali informacija, įskaitant aiškų nurodymą darbuotojui šią informaciją saugoti.

Darbdaviai turi aiškiai nurodyti, kas konfidencialu

LAT išplatintame pranešime vertina, kad darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi.

Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius:

• turi būti slapta (nevieša).
• turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama.
• turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Pasak LAT, komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą – verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan.

Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje – tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent tokios įmonės yra klientai.