10 svarbiausių mitų ir taisyklių apie vartotojų teises: ką iš tikro reiškia 14 dienų taisyklė ir kaip yra su garantija

1. Nepatikusią panaudotą prekę galima grąžinti per 14 dienų

Netiesa. Per 14 dienų pakeisti ar grąžinti kokybišką prekę galite tik tuo atveju, jeigu prekės nenaudojote ir turite šios prekės pirkimo dokumentą. Panaudotą kokybišką prekę galite grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus. Taigi, jeigu kelias dienas avėjote avalynę, kuri yra kokybiška, ir galiausiai nusprendėte ją grąžinti, nesistebėkite, kad pardavėjas atsisako ją priimti.

2. Visos kokybiškos prekės yra grąžinamos

Deja, Mažmeninės prekybos taisyklės numato kitaip. Minėtų taisyklių 17 punktas numato negrąžinamų prekių sąrašą, į kurį patenka tokios prekės kaip elektrotechnika, kosmetikos gaminiai, apatiniai drabužiai, juvelyriniai dirbiniai, baldai, žaidimai, knygos, medicinos įrenginiai ir kt. Jei jūsų prekė patenka į šį sąrašą – tinkamos kokybės ją galite grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus. Jei prekę įsigijote internetu, jums galioja kitokios išimtys, numatytos Civilinio kodekso 6.22810 straipsnyje.

3. Prekei galioja tik pardavėjo nustatyta garantija

Nepamirškite įstatyminės 2 metų garantijos! Civilinis kodeksas nustato dviejų rūšių garantiją – garantiją pagal įstatymą, kuri galioja 2 metus nuo prekės įsigijimo, ir komercinę garantiją, kuri laikoma pardavėjo papildomai suteikiama garantija šalia garantijos pagal įstatymą. Nepaisant to, kokios trukmės prekės garantija nustatyta pardavėjo (ir ar apskritai pardavėjas suteikia konkretų garantinį terminą), dėl atsiradusių prekės trūkumų visada galite kreiptis per 2 metus, jei pardavėjas nenustatė ilgesnio garantinio termino.

4. Vartotojas neturi teisės kreiptis dėl įsigytos naudotos prekės trūkumų

Įsigiję naudotą prekę taip pat turite teisių. Jei įsigiję tokią prekę pastebėjote trūkumus, kurie su pardavėju nebuvo aptarti, arba kuriuos pardavėjas nuo jūsų nuslėpė – jūs turite teisę reikšti pretenzijas dėl šių trūkumų.

5. Įsigijęs nekokybišką prekę ar paslaugą vartotojas gali rinktis tik iš verslininko siūlomų alternatyvų

Dar vienas mitas. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, įsigijęs nekokybišką prekę ar paslaugą, vartotojas turi teisę pats nuspręsti ir savo nuožiūra pareikšti vieną iš šių reikalavimų: 1) nemokamai pašalinti prekės/paslaugos trūkumus; 2) nemokamai pakeisti prekę/paslaugą į tinkamos kokybės; 3) sumažinti kainą; 4) nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą kainą. Taigi, turite teisę patys pasirinkti norimą reikalavimą. Atkreipiame dėmesį, kad jei prekės ar paslaugos trūkumas mažareikšmis, reikalauti pinigų grąžinimo negalite.

6. Nekokybišką prekę svarbu grąžinti originalioje pakuotėje

Jei tai būtų tiesa, ko gero, savo namus turėtume paversti sandėliuku, pilnu įvairiausių dėžių nuo elektrotechnikos įrenginių, baldų, indų ar avalynės. Iš tiesų, teisės aktai nenumato vartotojui pareigos išsaugoti prekės originalią pakuotę ar ją pateikti pardavėjui, tuo atveju, kai prekė yra nekokybiška ir ją reikia remontuoti, keisti ar grąžinti. Šiuo atveju svarbu išsaugoti ir turėti pirkimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.

7. Negalima nutraukti paslaugų sutarties, jei paslaugos jau pradėtos teikti

Ir vėl netiesa – jūs turite teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį. Šiuo atveju turite sumokėti už jau suteiktų paslaugų dalį ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugos teikėjas turi pagrįsti.

8. Kompensaciją už atšauktą/atidėtą skrydį galima gauti tik pasitelkus tarpininkus

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Civilinės aviacijos administracija konsultuoja vartotojus ir teikią informaciją apie oro keleivių teises nemokamai, todėl, siekdami gauti teisėtai jums priklausančią kompensaciją, neprivalote kreiptis į mokamas tarpininkavimo paslaugas teikiančias įmones. Nemokamą kvalifikuotą pagalbą visada galite gauti kreipdamiesi į minėtas institucijas.

9. Į pardavėją/paslaugos teikėją pakanka kreiptis žodžiu

Jei su pardavėju ar paslaugos teikėju pavyksta susitarti geranoriškai – kreiptis raštu nebūtina. Tačiau jeigu verslininkas pažeidė vartotojo teises bei teisėtus interesus ir atsisako vykdyti vartotojo reikalavimą, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, vartotojas pirmiausia privalo kreiptis į verslininką raštu ir nurodyti savo reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti ginčą, jei vartotojas nepateikia įrodymo, kad kreipėsi į pardavėją ar paslaugos teikėją.

10. Verslininkas taip pat yra vartotojas

Vedami šio klaidingo įsitikinimo verslininkai dažnai kreipiasi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydami apginti jų interesus, tačiau įstatymai apibrėžia, kad vartotojas yra fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais sudarantis sutartis. Nors verslininkas ir sudaro pirkimo-pardavimo sutartis, visgi, jis nėra laikomas vartotoju, todėl kilus ginčui, toks ginčas sprendžiamas šalių tarpusavio susitarimu, o nepavykus susitarti, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba